Kas iš tiesų nutinka, kai sustreikuoja interneto gigantai? Ekspertas aiškina, kodėl tai neišvengiama
Kas iš tiesų nutinka, kai sustreikuoja interneto gigantai? Ekspertas aiškina, kodėl tai neišvengiama
Bene didžiausias socialinio tinklo „Facebook“ sutrikimas įvyko dar 2021 m., kai daugiau nei 6 valandoms ši platforma tiesiog dingo iš interneto ir buvo neprieinama beveik 3,5 mlrd. vartotojų. Sustreikavus didiesiems interneto žaidėjams, kaip „Facebook“ ar „Outlook“, nukenčia ne tik vartotojai, kurie nebegali naudotis tinklu, bet ir įmonės, kurių darbas tiesiogiai priklauso nuo šių platformų. „Tele2“ IT saugumo ekspertas Mantas Užupis aiškina, kodėl kyla platformų gedimai ir kodėl tai yra neišvengiama?
„Kai sutrinka didieji tinklai, poveikį jaučia beveik visas pasaulis. Nors dažnu atveju šie nesklandumai trunka palyginti neilgai – nuo kelių minučių iki kelių valandų, tai itin brangiai kainuoja tiek vartotojams, tiek ir pačioms įmonėms“, – teigia ekspertas.
Sutrikimų priežastys ir sprendimai
M. Užupis aiškina, kad socialinių tinklų sutrikimus gali lemti daugybė priežasčių, tačiau dažniausiai problemos kyla dėl techninių klaidų. Ekspertas akcentuoja, kad sutrikimus gali lemti ir kibernetinės atakos bei srities vardų struktūros (DNS) gedimai, dėl kurių vartotojai nebegali naudotis paslauga ar produktu.
„Nesklandumai gali atsirasti dėl netinkamos serverių konfigūracijos, kuri neleidžia naudotojams prisijungti prie valdomų svetainių. Būtent taip ir atsitiko „Facebook“ platformai. Problema dar labiau paaštrėja, kai vartotojai nuolat bando prisijungti iš naujo, taip sukeldami papildomą duomenų srauto „cunamį“. Klaidingai atlikta konfigūracija neretai paveikia ir pačios įmonės vidinius įrankius bei sistemas, tad problema negali būti išsprendžiama taip greitai“, – tikina jis.
Anot eksperto, siekiant ištaisyti kilusius nesklandumus, įmonės imasi įvairiausių priemonių. Pavyzdžiui, „Facebook“ siekdama susitvarkyti su gedimu, išsiuntė techninę komandą į savo serverius Kalifornijoje, kad ši rankiniu būdu iš naujo nustatytų serverius, kuriuose kilo problema. Tuo tarpu „Microsoft“ kilusios problemos su žinučių siuntimo paslauga „Teams“ ir el. pašto platforma „Outlook“ buvo susijusios su vietiniu interneto paslaugų teikėju ir buvo išspręstos iš naujo paleidus kai kuriuos tinklo komponentus bei nukreipus ryšius į alternatyvią infrastruktūrą.

Kiek kainuoja gedimas?
Anot jo, šie svarbių interneto rinkos dalyvių gedimai išryškina socialinių tinklų svarbą – sutrikimai ne tik sukelia nesklandumų vartotojams bendrauti su artimaisiais, bet ir brangiai atsieina tinklo įkūrėjams. Verslo naujienų svetainės „Fortune“ duomenimis, po bene didžiausio sutrikimo 2021 m. kritus „Facebook“ akcijų vertei, Markui Zuckerbergui tai kainavo apie 6 mlrd. dolerių.
„Gedimų poveikis yra ryškiai jaučiamas ir čia veikiančioms įmonėms, kadangi didelė jų dalis socialiniuose tinkluose reklamuojasi, parduoda produktus ar bendrauja su klientais. Kai kurių organizacijų pagrindinis bendravimo kanalas yra „WhatsApp“ ar „Outlook“, tad jiems sutrikus, įmonių veikla gali apsunkti ar net laikinai sustoti. Dėl didžiulės priklausomybės nuo vienos platformos, mažosioms įmonėms gali kilti problemų, nes įvykus bet kokiems sutrikimams, jos yra priverstos laikinai nutraukti veiklą ir patiria nuostolių“, – akcentuoja jis.
Domino efektas
Anot jo, sugedus „Facebook“, sutrinka ne tik platformos veikla, bet ir jos grupei priklausančių tinklų darbas, kaip „Facebook Messenger“, „WhatsApp“ ir „Instagram“. Kaip teigia M. Užupis, tokioje situacijoje dauguma naudotojų pereina prie kitų konkuruojančių produktų, kad galėtų atlikti kasdienius darbus ar užduotis, tačiau tai padaryti nėra taip paprasta.
„Tokie sutrikimai kaskart vis aiškiau parodo, kad neverta pasitikėti tik vienu socialiniu kanalu. Nors didžiųjų veikėjų sutrikimai yra gana retas atvejis, tačiau jų negalima visiškai išvengti. Įvykus tokiems dideliems gedimams, susidaro domino efektas – daugelis programėlių ir paslaugų leidžia naudotojams tiesiogiai prisijungti per „Facebook“, „Google“ ar kitas platformas. Taip vartotojai gali greičiau ir lengviau prisijungti prie savo paskyrų įvairiuose puslapiuose. Tačiau netekus prieigos prie pagrindinių platformų, nebėra alternatyvų prisijungti prie kitų skaitmeninių paslaugų“, – teigia jis.