Emocinis atsparumas

Prisidėkite prie mažiau betikslio naršymo, daugiau tikro ryšio – su artimaisiais, aplinka ir savimi.

Kaip šiandien jaučiatės?

TELE2 kartu su Vilniaus Universitetu atliko tyrimą, kuriame paaiškėjo – didelė dalis Lietuvos gyventojų pasižymi silpnu emociniu atsparumu. Vienas iš svarbiausių faktorių yra priklausomybė nuo socialinių medijų, kuri Lietuvoje yra dvigubai dažnesnė nei kitose ES šalyse.

Kaip šiandien jaučiatės?

Mėlynasis pirmadienis – niūriausia metų diena.

TELE2 kartu su Vilniaus Universitetu atliko tyrimą, kuriame paaiškėjo – didelė dalis Lietuvos gyventojų pasižymi silpnu emociniu atsparumu. Tai stipriausiai lemia priklausomybė nuo socialinių medijų, kuri Lietuvoje yra dvigubai dažnesnė nei kitose ES šalyse.

TELE2 šį sausį kviečia sąmoningiau naudotis soc. tinklais ir pasirūpinti savo emocine sveikata, ypač sausio 20 d., „Blue Monday“, garsėjančią kaip liūdniausia metų diena.

42 % lietuvių pasižymi žemu ar
vidutiniu emociniu atsparumu.*

* Remiamės Vilniaus universiteto (VU) parengtu, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu Lietuvoje atliktu tyrimu. Plačiau čia.

Programėlės, tinklalapiai ir tinklalaidės

Emocinei sveikatai

Produktyvumui didinti

Almanto Dulkio knygų rekomendacijos

Žemiau rasite knygų sąrašą, kad būtų lengviau stiprinti emocinio atsparumo įgūdžius tiek darbe, tiek kasdieniame gyvenime.

  • „Geltonas Feniksas. Nuo nerimo, depresijos ir perdegimo iki laimės, atjautos ir pilnatvės.“ Almantas Dulkys.

  • „Prieraišumo paradoksai. Kaip atpažinti ir išgydyti santykių traumas“  Giedrė Žalytė.

  • IŠTRŪK IŠ SPĄSTŲ: kaip atsikratyti neigiamų įpročių, džiaugtis santykiais ir gyvenimuJeffrey E. Young,  Janet S. Klosko.

  • KODĖL MES MIEGAME: mokslas apie miegą ir sapnusMatthew Walker.

  • Gamtos terapija. Kaip medžiai, vandenys ir paukščiai padeda mums gyti. Psichoterapinės įžvalgosGiedrė Žalytė.

  • Jautrūs žmonėsJenn Granneman, Andre Sólo.

Patarimai

Tinklalaidė – Emocinis atsparumas versle

Klausykite jums patogiu metu – važiuodami į darbą, sportuodami ar tiesiog atsipalaiduodami po dienos darbų.

Daugiau apie emocinį atsparumą

Kas penktas lietuvis patiria nemigą: ar tai susiję su naršymu soc. tinkluose?

Jau seniai praėjo jūsų miego metas, tačiau vis dar naršote socialiniuose tinkluose, peržiūrėdami vieną įrašą po kito. Galbūt net nesidomite tuo, ką matote, tačiau noras „atsigriebti“ už prabėgusią dieną tampa svarbesnis už poilsį. O užmerkus akis darosi sunku nugrimzti į miegą. Kartu su Vilniaus universitetu (VU), „Tele2“ užsakymu Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad nemigą patiria kas penktas Lietuvos gyventojas.

Daug užduočių vienu metu išsunkia? Kaltas gali būti „multitaskinimas“.

Darbo rinkoje dažnai ieškomi tie, kurie geba greitai peršokti nuo vieno projekto prie kito, yra energingi ir, svarbiausia, nori ir gali „multitaskinti“. Psichologas Paulius Rakštikas atkreipia dėmesį, kad gebėjimas atlikti daug darbų vienu metu iš dalies įmanomas, bet turi savo kainą. „Multitaskinimas“ – tai paviršutiniškumas.

„Nors vienu metu iš tikrųjų galima atlikti kelis daug jėgų nereikalaujančius darbus vienu metu, per tai kenčia kokybė. Tuomet nelieka galimybės iki galo įsigilinti į veiklą, praleidžiamos svarbios detalės, daugiau dalykų pamirštama. Be to, beveik nelieka jėgų panaudoti kūrybiškumo, nes dėmesys nuolat blaškomas.“

Kodėl perfekcionizmas gali būti jūsų didžiausias priešas darbe? 

Tobulybės siekis, nors dažnai siejamas su karjeros sėkme, gali turėti atvirkštinį efektą. Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad noras viską atlikti nepriekaištingai ir būti tobulam – papildomas sau keliamas stresas, ypač, jei tai daroma nuolat. „Laikas šiandien visiems dirbantiesiems yra vertybė, o perfekcionizmas jį valgo ir eikvoja didele apimtimi. Perdėtas tobulumo siekis skatina užduočių atidėliojimą. Taip žmogus tarsi apsaugo save nuo nusivylimų – jau geriau nedaryti nieko nei atlikti su kokiomis nors klaidomis. Tokios mintys gali kelti  nepasitenkinimą pačiu savimi, darbais ir veikla. Dėl perfekcionizmo kaltės motyvaciją ir energiją palaipsniui keičia pasyvumas bei įtampa“, – aiškina P. Rakštikas.

Anot psichologo, perfekcionizmas gali būti mąstymo klaidos forma, kuri veda prie perteklinių pastangų, nesukuriant esminių pokyčių. Kai nepasiekiami reikalavimai sau tampa jūsų nuolatiniu bruožu, tai gali padidinti perdegimo riziką. Norėdami pasiekti daugiau ir būti produktyvūs, žmonės nereikėtų užstrigti tobulumo paieškose, kurios, užuot vedusios į priekį, gali tapti jūsų pačių kliūtimi.

Kodėl perfekcionizmas gali būti jūsų didžiausias priešas darbe? 

Tobulybės siekis, nors dažnai siejamas su karjeros sėkme, gali turėti atvirkštinį efektą. Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad noras viską atlikti nepriekaištingai ir būti tobulam – papildomas sau keliamas stresas, ypač, jei tai daroma nuolat. „Laikas šiandien visiems dirbantiesiems yra vertybė, o perfekcionizmas jį valgo ir eikvoja didele apimtimi. Perdėtas tobulumo siekis skatina užduočių atidėliojimą. Taip žmogus tarsi apsaugo save nuo nusivylimų – jau geriau nedaryti nieko nei atlikti su kokiomis nors klaidomis. Tokios mintys gali kelti  nepasitenkinimą pačiu savimi, darbais ir veikla. Dėl perfekcionizmo kaltės motyvaciją ir energiją palaipsniui keičia pasyvumas bei įtampa“, – aiškina P. Rakštikas.

Anot psichologo, perfekcionizmas gali būti mąstymo klaidos forma, kuri veda prie perteklinių pastangų, nesukuriant esminių pokyčių. Kai nepasiekiami reikalavimai sau tampa jūsų nuolatiniu bruožu, tai gali padidinti perdegimo riziką. Norėdami pasiekti daugiau ir būti produktyvūs, žmonės nereikėtų užstrigti tobulumo paieškose, kurios, užuot vedusios į priekį, gali tapti jūsų pačių kliūtimi.

Norite daugiau patarimų apie emocinį atsparumą?