Socialinių tinklų neturinti Algimanta Žukauskienė: „Kategoriškai pasakysiu – aš niekada neturėsiu „Facebook‘o, tačiau senjorams susidraugauti su technologijomis būtina“

„Socialinių tinklų aš neturėsiu niekada, elektroninių knygų irgi niekada neskaitysiu, nes man popierius ir knygos kvapas yra daugiau nei tik ekranas“, – sako legendinė laidų vedėja Algimanta Žukauskienė. Tiesa, ji technologijų nesibaido – telefonu palaiko ryšį su artimaisiais, o internete šachmatais gali žaisti iki išnaktų.

Kodėl neturite socialinių tinklų?

Mano vienos draugės sūnus pasakė, kad jeigu neturiu „Facebook‘o“, tai aš apskritai negyvenu. Ginčijausi, kol įsitikinau, kad tie socialiniai tinklai iš tikrųjų yra niekas, ėdantis laiką. Ne savo noru tampi nuo jų priklausomas, o vyresniame amžiuje nepriklausomybė yra svarbi. Ne paslaptis, kad daugelis ten talpinamų istorijų yra išgalvotos, pagražintos. Nematau reikalo leisti laiką ten, kai man neužtenka realaus laiko su žmonėm, su draugais realybėje.

Viena draugė pranešė žinią apie kolegės mirtį ir paklausė ar aš žinau, sakiau, kad ne. Ir sako „Turėtum „Facebook‘ą“, tai žinotum“. Tai tikrai aš to „Facebook‘o“ nesiruošiu kurtis tam, kad sužinočiau apie draugų mirtis. Jeigu man reikia kokios informacijos – aš ją gaunu internete.

Pačių technologijų nesibaidote ir jomis naudojatės?

Aš tikrai nesibaidau interneto: naudojuosi ir elektronine bankininkyste, ir elektroniniais valdžios vartais, ir e-sveikata. Naujosios technologijos prisideda prie mūsų kokybiško kasdienybės išgyvenimo. Man paprasčiausiai, socialiniams tinklams nepakanka laiko.

Kodėl turėčiau skaityti kokius niekus, kai yra tiek daug neskaitytų knygų, kurias parašė už mane protingesni žmonės? Su artimaisiais yra kur kas yra smagiau susitikti gyvai ir apsikabinti, o ne socialiniuose tinkluose girtis kokiu vizitu į kirpyklą.

O kaip palaikote su artimais žmonėmis ryšį? Ar naudojatės vaizdo skambučiais?

Aš neneigiu vaizdo skambučių. Su šeima bendraujame „Viber“. Manau, kad internete sėdi vieniši žmonės, kurie galbūt nelabai turi draugų ir neturi kam išsilieti – tada sėdi už to ekrano ir rašai apie save ką nori. Esu įsitikinus, kad taip ir priklausomybę gali gauti. Pati žaidžiu šachmatais internete ir kartais pykstu ant savęs, nes būna gili naktis, o aš dar vis žaidžiu.

Teko girdėti psichologų, kurie sakė, kad vyresniame amžiuje jau gal neverta sekti tų visų naujovių, nes jau nespėsim. Juk taip greitai viskas keičiasi. O juk norisi, kad tas gyvenimas išėjus į pensiją būtų ramus ir harmoningas, o ne keltų stresą. Nes jeigu tu jau įjunki į tą reikalą, tai paskui vis matai, kaip nieko nežinai...

Daugeliui yra ir baimė prarasti duomenis, baimė, kad nuspausi ne tą mygtuką ir viskas suges. Tam yra pagrindo. Negali atlikti tam tikrų operacijų, vadinasi, nesi saugus tam internete. Čia vyresnio amžiaus žmonių yra problema. Mūsų visuomenė senėja, tai yra ne tik laimėjimas, bet ir iššūkis.

Rodos, kad socialinius tinklus turi visi.

Man nėra liūdniau, kai matau porą, sėdinčią kavinėje, o abu susmeigę žvilgsnius į telefonus. Nemanau, kad pensininkus čia botagu reikia varyti į socialinius tinklus. Kas nori ten dalyvauti, tas aktyviai ir dalyvauja.

Mano laidoje buvo vienas herojus, kuriam gerokai per aštuoniasdešimt, bet jis didelis socialinių tinklų mėgėjas. Dieve, reikėjo pamatyti. Jis pasiėmęs tą telefoną sako: „Mano telefonėli, mano mieliausias“. Jis kiekvieną dieną kažką filmuoja. Jeigu tik žmogui gerai, tegul.

Ar būna, kad paliekate telefoną, nuo jo atsiribojate?

Aš tikrai pati aktyviai naudojuosi tomis technologijų gėrybėmis. Tik galiu kategoriškai pasakyti – „Facebook‘o“ aš neturėsiu niekada, elektroninių knygų irgi niekada neskaitysiu, nes man popierius ir knygos kvapas yra daugiau nei tik ekranas.

Mes dirbom, kai dar nebuvo naujųjų technologijų. Mano karta yra labai įdomiu laiku gyvenanti. Aš mačiau pirmąją lietuvišką skaičiavimo ir programavimo mašiną „Rūta“. Jos idėja jau sklandė prieš Antrąjį Pasaulinį karą. Tai buvo galinga mašina, užėmusi ne vieną salę. Mes tuo metu galėjome naudotis ta amerikietiška duomenų baze. O aš tuo metu turiu skaityti, kaip ten kokia mergaitė su kažkuo skiriasi?