„YouTube“ juda televizijos kryptimi: ką tai reiškia vartotojams?

Trumpi vaizdo įrašai, tinklalaidės, tiesioginės transliacijos ir foninis turinys vienoje platformoje – „YouTube“ sparčiai keičia savo vaidmenį. Platforma vis labiau orientuojasi į žiūrėjimą televizoriaus ekrane ir automatiškai parenkamą turinį, todėl tampa panašesnė į tradicinę televiziją nei į įprastą socialinį tinklą.

Didieji ekranai tampa prioritetu

„YouTube“ vis daugiau dėmesio skiria televizoriams ir kitiems dideliems ekranams. Platforma jau atnaujina TV programėlės dizainą, testuoja naujus kanalų formatus bei funkcijas, leidžiančias ilgiau naršyti ir žiūrėti turinį televizoriuje. Šios funkcijos šiuo metu prieinamos tik daliai vartotojų ir palaipsniui bus diegiamos skirtingose rinkose.

Kartu atsiranda ir vadinamieji TV tipo kanalai – nenutrūkstamas vaizdo turinio srautas, primenantis įprastą televiziją. Tokiu atveju vartotojui nebereikia nuolat rinktis naujo vaizdo įrašo – platforma pati tęsia turinio rodymą.

„Techniškai platforma vis labiau perima tradicinės televizijos logiką – turinys vartotojui pateikiamas nenutrūkstamu srautu, rekomendacijų algoritmai automatiškai parenka kitą vaizdo įrašą, o žiūrėjimas televizoriaus ekrane tampa labai panašus į įprastą kanalų naršymą. Skirtumas tas, kad čia visas turinys personalizuotas pagal konkretaus žmogaus žiūrėjimo istoriją ir įpročius“, – sako „Tele2“ Skaitmeninės rinkodaros vadovė Justina Antropik.

DI ekrane

Kartu „YouTube“ aktyviai testuoja DI funkcijas. Pavyzdžiui, daliai vartotojų jau siūlomos DI galimybės, leidžiančios užduoti klausimus apie matomą turinį neišeinant iš vaizdo įrašo.

Taip pat platforma eksperimentuoja su automatiniais vaizdo kokybės gerinimo sprendimais bei personalizuotomis rekomendacijomis, kurios vis tiksliau prisitaiko prie konkretaus žmogaus įpročių.

„DI platformoje šiandien veikia gerokai plačiau nei tik rekomendacijų skiltyje. Algoritmai analizuoja, kiek laiko žmogus žiūri konkretų vaizdo įrašą, kuriose vietose sustabdo ar prasukinėja turinį, kokias temas renkasi skirtingu paros metu ar net kokius įrašus dažniau žiūri per televizorių, o kokius – mobiliajame telefone. Pagal tai sistema automatiškai formuoja individualų turinio srautą. Pavyzdžiui, jei žmogus pradeda dažniau žiūrėti kelionių ar sporto turinį, platforma gana greitai užpildo pagrindinį langą panašiais vaizdo įrašais, tiesioginėmis transliacijomis ar net ilgesnio formato laidomis“, – pasakoja J. Antropik.

Keičiasi ne tik platforma, bet ir žiūrėjimo įpročiai

Ekspertės teigimu, šie pokyčiai atspindi platesnę tendenciją – riba tarp socialinių tinklų, televizijos ir transliavimo platformų tampa vis mažiau aiški.

„Šiandien vienoje platformoje vartotojai gali matyti ir kelių sekundžių trukmės „shorts“ vaizdo įrašus, ir kelių valandų tinklalaides ar tiesiogines transliacijas. Tuo pačiu keičiasi ir pats turinio vartojimas – žmonės vis dažniau žiūri foninį, automatiškai parenkamą turinį, o ne aktyviai ieško konkrečių vaizdo įrašų“, – tvirtina „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė.

Ji priduria, kad soc. tinklų platformos vis aktyviau konkuruoja dėl žmogaus dėmesio ir laiko, todėl tokie sprendimai kuriami tam, kad padėtų vartotoją kuo ilgiau išlaikyti vienoje vietoje. J. Antropik pabrėžia, kad būtent dėl šios priežasties svarbu sąmoningai vertinti savo įpročius ir suprasti, kiek laiko praleidžiame platformose.