Socialiniai tinklai vaikams iki 16 metų: ar draudimai išsprendžia problemą?

Atrodo, dar visai neseniai tėvai daugiausia nerimavo dėl to, kiek laiko vaikai praleidžia prie televizoriaus. Šiandien diskusijos persikėlė į socialinius tinklus – vis dažniau kalbama apie jų poveikį vaikų ir paauglių emocinei sveikatai, miegui, mokymosi įpročiams bei savivertei. Jungtinė Karalystė paskelbė planus riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų asmenims ir taip prisijungė prie augančio šalių rato, ieškančių būdų apsaugoti vaikus skaitmeninėje erdvėje. Vis dėlto kartu kyla klausimas – ar draudimai gali būti veiksmingi pasaulyje, kuriame vaikai lengvai randa būdų juos apeiti?

Jungtinėje Karalystėje svarstomi ribojimai būtų taikomi didžiosioms socialinių tinklų platformoms, tarp jų – „TikTok“, „Instagram“, „Snapchat“, „YouTube“, „Facebook“ ir „X“. Kartu numatomos ir papildomos priemonės, pavyzdžiui, griežtesnis amžiaus patvirtinimas bei saugesni numatytieji nustatymai vyresniems paaugliams. Vis dėlto dalis ekspertų ir organizacijų įspėja, kad tokie ribojimai gali suteikti klaidingą saugumo jausmą arba paskatinti vaikus persikelti į mažiau reguliuojamas erdves.

Problema – socialiniai tinklai ar jų naudojimo įpročiai?

Viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių svarstyti griežtesnius ribojimus, yra tarp jaunimo paplitęs vadinamasis begalinio slinkimo įprotis, kai turinys ekrane keičiasi be aiškios pabaigos, o vartotojui vis sunkiau sustoti. Dėl tokio įtraukiančio dizaino dalis vaikų ir paauglių prie ekranų praleidžia vis daugiau laiko, o tai gali paveikti miegą, dėmesio koncentraciją, mokymąsi ir emocinę savijautą.

Pasak „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros ekspertės Justinos Antropik, svarbu kalbėti ne tik apie draudimus, bet ir apie atsakingą naudojimosi technologijomis kultūrą.

„Ilgas ir nekontroliuojamas laikas socialiniuose tinkluose gali sutrikdyti miego ritmą, mažinti laiką, skirtą mokslams, gyvam bendravimui ar poilsiui. Vis dėlto pati problema dažnai slypi ne vien platformose, o ir susiformavusiuose įpročiuose – kaip dažnai vaikas ima telefoną, kokį turinį mato ir ar moka sustoti“, – sako J. Antropik.

Kitas svarbus aspektas – kibernetinės patyčios. Nors patyčios egzistuoja ir mokykloje, skaitmeninėje erdvėje jos gali tapti dar sunkiau sustabdomos: vaikas gali sulaukti žeminančių komentarų, žinučių ar viešų pašaipų bet kuriuo paros metu, o patyčių kurstytojai neretai slepiasi po anoniminiais profiliais.

„Kibernetinės patyčios nesibaigia išėjus iš mokyklos – jos gali lydėti vaiką visą parą. Todėl ribojimai gali padėti sumažinti dalį rizikų, ypač jaunesniems vaikams. Tačiau svarbu suprasti, kad draudimas savaime neišsprendžia problemos, jei vaikas lieka vienas su tuo, ką patiria internete“, – priduria J. Antropik.

Vien draudimų neužtenka: kodėl svarbus pokalbis su vaiku

Pasak ekspertės, techniniai ribojimai gali būti naudingi, tačiau jie turi aiškias ribas. Vaikai gali bandyti apeiti apribojimus – nurodyti netikrą amžių, naudotis kitomis platformomis, skolintis draugų paskyras ar ieškoti mažiau prižiūrimų kanalų. Naujausi tyrimai apie amžiaus patvirtinimo sistemas taip pat rodo, kad paaugliai nėra pasyvūs taisyklių vykdytojai – jie stebi, kaip ribojimai veikia, juos testuoja ir ieško būdų prisitaikyti.

„Tėvams labai natūraliai norisi aiškaus sprendimo – uždrausti, apriboti, išjungti. Tačiau skaitmeninėje erdvėje draudimas veikia tik tada, kai vaikas supranta, kodėl jis atsiranda. Kitu atveju ribojimai gali būti apeinami, o problema tiesiog pasislepia nuo tėvų akių“, – teigia J. Antropik.

Anot jos, svarbiausia ne tik nustatyti technines ribas, bet ir nuolat kalbėtis su vaiku apie tai, ką jis veikia internete, kokį turinį mato, kaip jaučiasi po naršymo ir ar socialiniai tinklai nepradeda keisti miego, mokymosi ar bendravimo įpročių.

„Jeigu vaikas po naršymo tampa irzlesnis, sunkiau užmiega, nebenori užsiimti kitomis veiklomis ar pradeda slėpti, ką veikia telefone, tai ženklai, kad verta ne tik riboti ekraną, bet ir aiškintis, kas iš tikrųjų vyksta“, – sako J. Antropik.

Ką Lietuvoje tėvai gali padaryti jau dabar?

Lietuvoje tokio draudimo šiuo metu nėra, todėl tėvams svarbiausia patiems padėti vaikams kurti sveikesnius skaitmeninius įpročius. Tam gali praversti ir techninės priemonės – tėvų kontrolės įrankiai, leidžiantys riboti laiką programėlėse, matyti naudojimo statistiką ar blokuoti vaikui netinkamą turinį.

Pavyzdžiui, „Google Family Link“ leidžia nustatyti programėlių naudojimo laiką, blokuoti tam tikras programėles ir matyti naudojimo statistiką. „Apple Family Sharing“ ir „Screen Time“ funkcijos leidžia nustatyti laiko limitus, riboti atsisiuntimus, blokuoti turinį pagal amžių ir stebėti, kiek laiko praleidžiama prie ekrano.

Šiomis priemonėmis gali naudotis ir vyresni paaugliai, kurie patys nori sumažinti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką ar išvengti begalinio slinkimo.

„Tėvų kontrolės įrankiai gali padėti nustatyti aiškias ribas, tačiau ilgalaikį poveikį dažniausiai sukuria ne draudimai, o sveiki skaitmeniniai įpročiai ir nuoseklus tėvų įsitraukimas. Vaikui svarbu ne tik žinoti, ko negalima, bet ir suprasti, kodėl tam tikros ribos reikalingos“, – teigia J. Antropik.