Nauja „Instagram“ funkcija leis stebėti anonimiškai: kaip tai paveiks jaunus žmones?

Socialinių tinklų platformos, pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, nuolat ieško būdų, kaip kuo ilgiau išlaikyti vartotojų dėmesį.

„Tokie sprendimai dažnai pateikiami kaip papildomas funkcionalumas vartotojui, tačiau iš esmės jie keičia patį naudojimosi soc. tinklais pobūdį. Kuo daugiau atsiranda pasyvaus turinio vartojimo formų, tuo labiau silpnėja aktyvus bendravimas – žmonės mažiau dalijasi, bet daugiau stebi kitus. Anoniminis turinio peržiūrėjimas šią tendenciją gali dar labiau sustiprinti“, – teigia J. Antropik.

Be šiuo metu testuojamos galimybės vartotojams kitų „stories“ peržiūrėti anonimiškai, taip pat svarstomi ir kiti pakeitimai. Tarp jų – lankstesnės dalijimosi turiniu galimybės, leidžiančios tą patį turinį rodyti skirtingoms auditorijoms, platesnis auditorijų segmentavimas, pavyzdžiui, ne tik „close friends“, bet ir daugiau pasirinktinų grupių, taip pat didesnė turinio kontrolė – kas jį mato, kaip jis platinamas ir kam yra rodomas pirmiau.

Socialiniai tinklai ir jų vartojimas gali daryti įtaką ir emocinei sveikatai. Pasak „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovės, psichologės Ievos Plauškutės, tokie atnaujinimai gali paveikti labiausiai pažeidžiamus socialinių tinklų vartotojus – jaunimą.

„Įsivaizduokime, kad mūsų pokalbius telefonu ir veiksmus kompiuteriu galėtų stebėti kiti – tai keistų mūsų saugumo jausmą ir elgesį, keltų įtampą. Panašiai ir galimybė anonimiškai stebėti kitų keliamą turinį gali didinti jaunų žmonių nesaugumo ir nepasitikėjimo savimi jausmus. Nežinant, kas peržiūri kuriamą turinį, atsiranda nematomo vertinimo pojūtis, kuris gali skatinti nerimą ir savikontrolę“, – pabrėžia I. Plauškutė.

Ji priduria, kad tokia funkcija gali skatinti net ir persekiojimą internete (angl. stalking) – nereikia kurti papildomų paskyrų ar rizikuoti būti atpažintam, todėl toks elgesys tampa lengvesnis ir labiau prieinamas.

„Stebintiesiems tai gali veikti kaip elgesį pateisinantis įrankis, kuris normalizuoja nuolatinį kitų sekimą ir mažina atsakomybės jausmą. Tuo metu stebimiesiems tai didina nesaugumą, neapibrėžtumą ir kontrolės praradimo jausmą, nes jie tiesiog nebegali žinoti, kas ir kokiais tikslais stebi jų keliamą turinį“, – pasakoja I. Plauškutė.

Kiekvienas naujas socialinių tinklų funkcionalumas keičia ne tik tai, ką matome, bet ir tai, kaip jaučiamės juos naudodami. Pavyzdžiui, I. Plauškutės teigimu, tokie pokyčiai gali palaipsniui keisti ne tik jaunų žmonių santykį su socialiniais tinklais, bet ir tarpusavio santykius.

„Nuolatinis nežinojimas, kas gali matyti ir stebėti mūsų keliamą turinį, bei spėliojimas, kokiu tikslu tai daroma, gali kelti nerimą ir įtampą. Paaugliai gali pradėti svarstyti, kuris draugas juos stebi, o kuris ne, arba įtarinėti slaptus motyvus“, – akcentuoja psichologė.

Tokia neapibrėžtumo būsena, priduria I. Plauškutė, griauna lygiavertį santykį, nes vienas žmogus gali stebėti kitą jam to nežinant – būtent tai trukdo kurti atvirą bei saugų tarpusavio ryšį.

Keičiantis socialinių tinklų funkcijoms, pasak psichologės, dar svarbiau tampa ne tik tai, ką platformos siūlo, bet ir kaip patys vartotojai jomis naudojasi.

„Svarbu nepamiršti, kad ne viskas, kas techniškai įmanoma, yra ir emociškai sveika. Jauni žmonės turėtų sąmoningai įsivertinti, ką ir su kuo dalijasi, bei kokį turinį renkasi vartoti. Reikėtų prisiminti, kad viskas, kas patenka į internetą, gali išlikti ilgai, todėl verta apgalvoti, kokią informaciją apie save atskleidžiame. Taip pat svarbu stebėti savo savijautą, pavyzdžiui, jei socialiniai tinklai ima kelti įtampą, nerimą ar nuovargį, tai signalas, kad verta stabtelėti ir peržiūrėti savo įpročius“, – sako I. Plauškutė.

Anot jos, itin svarbu išlaikyti sveiką santykį su socialiniais tinklais, o tai prasideda nuo gebėjimo atpažinti savo ribas.

„Jei pastebime, kad vis dažniau jaučiamės pavargę po naršymo, nuolat tikriname naujienas ar soc. tinklai ima trukdyti kasdienėms veikloms, tai ženklas, kad reikia daugiau balanso. Gyvas bendravimas, poilsis ir veiklos už ekranų ribų išlieka būtinos emocinei gerovei. Kilus nerimui ar kitiems sudėtingiems jausmams, verta apie tai kalbėtis su patikimais žmonėmis ar kreiptis pagalbos“, – pažymi I. Plauškutė.