Platformos pavargo nuo DI „šlamšto“: ką tai pakeis vartotojams?

Socialiniuose tinkluose daugėjant dirbtinio intelekto sukurtų įrašų, platformos pradeda aktyviau riboti nekokybiško ir pasikartojančio turinio matomumą. „Snapchat“ paskelbė neberekomenduosianti visiškai DI sugeneruotų vaizdo įrašų, o „LinkedIn“ testuoja galimybę naudotojams pranešti apie neautentiškai atrodančius komentarus. Pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, šie pokyčiai rodo, kad vien turinio kiekio platformoms nebepakanka.

DI turinys nedings, bet bus vertinamas griežčiau

Nuo rugpjūčio visiškai dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdo įrašai nebegalės patekti į „Snapchat“ rekomenduojamą „Spotlight“ srautą. Platforma pabrėžia norinti daugiau erdvės suteikti originalioms žmonių istorijoms ir kūrybai. DI pakoreguotas turinys išliks leidžiamas, tačiau ir toliau turės būti atitinkamai pažymėtas.

Tuo metu socialinis tinklas „LinkedIn“ testuoja galimybę pažymėti komentarus, kurie naudotojams atrodo masiškai sugeneruoti dirbtinio intelekto. Tokie pranešimai turėtų padėti platformai tiksliau atpažinti žemos kokybės turinį ir gerinti rekomendacijas.

„Dirbtinis intelektas pats savaime nėra problema – jis gali padėti suformuluoti mintį, sutvarkyti tekstą ar greičiau parengti turinio juodraštį. Problema atsiranda tuomet, kai juo masiškai kuriamas vienodas, nieko naujo nepasakantis turinys. Žmonės socialiniuose tinkluose ieško tikrų patirčių ir asmeninio požiūrio, todėl platformos pradeda aiškiau atskirti pagalbinį DI naudojimą nuo visiškai automatizuoto turinio“, – sako „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė Justina Antropik.

Vien žymos gali nebepakakti

Iki šiol platformos daugiausia stengėsi pažymėti DI sukurtus vaizdus ar vaizdo įrašus. Dabar požiūris keičiasi – tam tikras turinys gali būti ne tik pažymėtas, bet ir rečiau rekomenduojamas.

Pasak J. Antropik, tai ypač svarbu, nes rekomendacijų sraute žmogus dažnai mato turinį iš paskyrų, kurių pats neseka.

„Naršydami greitai ne visuomet sustojame patikrinti, kas sukūrė įrašą ir ar jame rodoma tikra situacija. Dėl to svarbu nepasikliauti vien platformos žyma. Jei vaizdas atrodo neįprastai, informacija kelia stiprias emocijas ar įraše nėra aiškaus šaltinio, verta paieškoti, ar apie tą patį rašo ir patikimi informacijos kanalai“, – pataria J. Antropik.

Pokyčius pajus ir vartotojai

Platformų sprendimai sutampa su naujomis Europos Sąjungos taisyklėmis. Nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. DI sukurtas ar reikšmingai pakeistas turinys turi būti lengviau atpažįstamas, o giliosios klastotės – aiškiai pažymėtos. Tai nebūtinai reiškia matomą ženklą ant kiekvienos nuotraukos ar vaizdo įrašo – gali būti naudojamos ir techninės žymos.

Vartotojams tai turėtų suteikti daugiau aiškumo, kas ir kaip sukūrė matomą turinį. „Snapchat“ daugiau vietos žada skirti originaliai žmonių kūrybai, o „LinkedIn“ leis pranešti apie neautentiškai atrodančius įrašus ar komentarus.

Vis dėlto gali atsirasti ir naujas iššūkis. Jei DI pažymėtas turinys bus rekomenduojamas rečiau, dalis kūrėjų gali bandyti nuslėpti, kad jį kūrė pasitelkę dirbtinį intelektą. Todėl svarbu, kad platformos ne tik reikalautų žymų, bet ir gebėtų tokį turinį atpažinti pačios.

„Vartotojui tai reiškia daugiau aiškumo ir kontrolės. Tačiau kartu gali didėti noras DI naudojimą nuslėpti, jei kūrėjai baiminsis mažesnio matomumo. Dėl to svarbios ne tik pačių autorių žymos, bet ir platformų gebėjimas patikimai atpažinti tokį turinį“, – sako „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė Justina Antropik.

Kaip nepasiklysti DI turinio sraute?

„Tele2“ ekspertė rekomenduoja pirmiausia įvertinti įrašo autorių ir paskyros istoriją. Įtarimų gali kelti per trumpą laiką publikuojamas didelis kiekis tarpusavyje nesusijusio turinio, nelogiškos vaizdų detalės, nenatūraliai skambantis balsas ar šaltiniais nepagrįsti teiginiai.

Vis dėlto vienas požymis dar neįrodo, kad įrašas sukurtas dirbtinio intelekto. Svarbiausia – neskubėti jo platinti ir informaciją patikrinti keliuose šaltiniuose.

„DI įrankiai iš socialinių tinklų nedings, todėl svarbiausiu įgūdžiu tampa ne gebėjimas akimirksniu atpažinti kiekvieną sugeneruotą vaizdą, o įprotis sustoti ir kritiškai įvertinti tai, ką matome. Technologijos gali padėti filtruoti turinį, tačiau galutinį sprendimą, kuo pasitikėti ir kuo dalintis, vis tiek priima žmogus“, – pažymi J. Antropik.