2 iš 3 lietuvių jaučia padidėjusį stresą: jį suvaldyti padės keli kasdieniai įpročiai

Nors gyventojų, patiriančių aukštą arba vidutinį stresą, per metus Lietuvoje sumažėjo nuo 69 (2024 m.) iki 66 proc. (2025 m.), bendras streso lygis vis dar išlieka aukštas. Tyrimas atskleidžia, kad gyventojai, patiriantys aukštą stresą, dažniau susiduria su emocinės sveikatos iššūkiais, įskaitant padidėjusią depresijos ir nerimo sutrikimų riziką.

Be to, aukštas streso lygis siejamas su socialiniais ir elgesio pokyčiais. Didesnį stresą patiriantys asmenys dažniau jaučiasi vieniši, patiria socialinės izoliacijos riziką bei linkę mažiau palaikyti artimus santykius su šeimos nariais. Tyrimo duomenimis, net 37 proc. žmonių, patiriančių aukštą streso lygį, išgyvena stiprų vienišumą, o patiriantys žemą streso lygį vieniši jaučiasi vos 3 proc. gyventojų.

Įdomu ir tai, kad žemesnis streso lygis taip pat siejasi su mažesne socialinių tinklų priklausomybės rizika: ši tendencija ryškiausia 45–54 metų amžiaus grupėje, kurios atstovai saikingiau naudojasi socialiniais tinklais.

Stresas dažnai suvokiamas kaip neigiamas reiškinys, tačiau iš tiesų tai yra natūrali ir net būtina organizmo reakcija, padedanti mobilizuoti jėgas, sutelkti dėmesį ir efektyviau įveikti iššūkius, sako tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi VU Psichologijos instituto docentė, mokslų daktarė Inga Truskauskaitė. Problemų gali kilti tuomet, kai streso mūsų gyvenime būna per daug ar padidėja jo intensyvumas.

„Kartais reakcija į tam tikrą situaciją būna per stipri ir ima mums trukdyti. Pavyzdžiui, stiprus nerimas prieš viešą kalbėjimą gali sukelti fizinius simptomus – drebulį, balso virpėjimą. Jei žmogus ilgą laiką nuolat susiduria su iššūkiais ir neturi galimybės atsitraukti bei atgauti jėgų, organizmas ilgainiui išsenka. Tokia būsena gali lemti tiek emocinį, tiek fizinį nuovargį“, – pažymi ji.

Vienas pagrindinių šiandieninio streso šaltinių – greitas gyvenimo tempas ir nuolatinis skubėjimas, kai jaučiame spaudimą suspėti atlikti vis daugiau užduočių.

„Įtampą kasdienybėje kelia ir technologijų nulemtas nuolatinio prisijungimo jausmas, kai net po darbo valandų tikriname el. laiškus, socialinius tinklus, atsakome į darbo žinutes. Tai trukdo atsitraukti nuo streso šaltinių ir pailsėti“, – teigia psichologė.

Pasak I. Truskauskaitės, vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių metodų stresui valdyti yra kvėpavimas. Sąmoningas, lėtas kvėpavimas, kai iškvėpimas ilgesnis už įkvėpimą, padeda suaktyvinti organizmo atsipalaidavimo mechanizmus. Reguliariai praktikuojant tokį kvėpavimą, galima ilgainiui padidinti atsparumą stresui.

„Svarbi ir ilgalaikė prevencija. Judėjimas, nesvarbu, ar tai būtų bėgimas, sportas ar net paprastas vaikščiojimas, padeda sumažinti streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį organizme. Taip ne tik sumažiname įtampą, bet ir iškrauname susikaupusį stresą“, – pataria ekspertė.

Atstatyti jėgas leidžia ir sąmoningas poilsio planavimas. Rekomenduojama į kasdienį grafiką įtraukti valandas be jokių planų, kai laikas skiriamas tik spontaniškam poilsiui ir asmeniniams poreikiams.

„Tiesa, paradoksalu, bet net ir malonios veiklos gali tapti streso šaltiniu, jei jų suplanuojame per daug. Perkrautas laisvalaikis neleidžia organizmui pilnai pailsėti, todėl svarbu išlaikyti balansą tarp aktyvumo ir poilsio“, – priduria psichologė.

Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“. 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.