Psichologas pataria, kaip tinkamai „įdarbinti“ stresą egzaminų ir jų rezultatų laukimo laikotarpiu

Pagalba besimokant 

Anot M. Kriščiūno, „eustresas – mus skatinantis dirbti stresas – gali tapti puikia priemone mokantis“. Vienas paprasčiausių būtų jį įdarbinti yra mokymasis su kitais, bibliotekoje ar internetinėje erdvėje. Tam yra sukurtos internetinės platformos, tokios kaip CSW, Mooclab ir Study Together, kuriose galima mokytis bet kuriuo paros metu. Bendra mokymosi atmosfera dažnai kelia teigiamą bendraamžių spaudimą (angl. peer pressure). Ši taktika yra veiksminga, nes įdarbiname stresą, poreikį pritapti ir tinkamą mokymuisi atmosferą. Toks aplinkos pakeitimas leidžia neužsibūti nuolatinėje įtampoje. 

Besimokančiųjų artimiesiems svarbu suprasti, kad jų pagalba gali ir padėti ir trukdyti. Stresas yra natūrali mokymosi dalis, tad visiškai jo vengti nerekomenduojama. Pagalba gali būti pasirūpinimas kasdieniais darbais studento ar moksleivio aplinkoje, maisto ar arbatos paruošimas, pasiteiravimas, kaip sekasi, ar kuo galima padėti.  

Tačiau reikia gerbti ir besimokančiojo ribas – stresas gali būti jiems būtinas, tad nerekomenduotina bandyti visiškai pakeisti jo ar jos kasdienybės. Puiki paskata įsitempusiam žmogui yra susitartas atlygis po egzaminų. 

Nerimas dėl ateities planų 

Nesėkmė egzaminuose jaunam žmogui dažnai siejasi su prarasta geresne ateitimi ar norimais mokslais. Kartais gali atrodyti, kad neišlaikius egzaminų netenkama šių ateities galimybių. Tokioje situacijoje svarbu pažvelgti kitu kampu: ar tikrai blogi rezultatai užkerta kelią mano užsibrėžtiems tikslams? Galbūt yra kitų būdų, kaip galima pasiekti norimą rezultatą arba galbūt būtų verta susikoncentruoti į norimą veiklą.  

Šioje situacijoje yra ypač reikalingas artimųjų palaikymas. Neišlaikymo ar blogo rezultato atveju galime atsiriboti ir skęsti neigiamose emocijose, tad artimųjų palaikymas padėtų išsikalbėti ir pamatyti bendrą vaizdą. 

Nesėkmė moksluose dažnai yra sunki patirtis. „Pirmas etapas yra emocijų priėmimas ir pripažinimas, kad šiuo metu esame sudėtingoje situacijoje, todėl pyktis, nusivylimas ar kaltė yra natūrali reakcija“, – teigia M. Kriščiūnas. Antras žingsnis yra situacijos nagrinėjimas, supratimas, kodėl taip įvyko, ką galima iš to išmokti ar pakeisti. Toks nesėkmės įsivertinimas leidžia judėti toliau, skirti savo jėgas ir laiką tolimesniems veiksmams. 

Pokyčiai ir nestabilumas dažnai yra neatsiejama jauno žmogaus gyvenimo dalis keičiant mokslo įstaigas ir gyvenamąją vietą. Svarbu įsivardinti savo baimes ir pagal tai pasiruošti planą. Planas leis numatyti pirminius žingsnius susidūrus su įvairiomis problemomis: vienišumu, finansiniais rūpesčiais, profesijos klausimais. 

Naujoje aplinkoje neretai padeda mums artima erdvė ir palaikantys žmonės. Tai gali būti ilgamečiai ar nauji draugai, atrasta komforto zona. Pavyzdžiui, dauguma jaunuolių atranda sau artimą aplinką savanoriaudami įvairiuose įstaigose, tokiose kaip „Jaunimo linija“. Tad žinojimas, kad yra bendraminčių, saugi komforto zona ir savo streso požymių atpažinimas leidžia nepasiduoti baimėms, suprasti save ir tapti ramsčiu pačiam sau šioje nepastovioje situacijoje.