Kas penkias minutes – vis nauja sukčių ataka: dirbtinis intelektas padeda apgauti greičiau nei bet kada

Jei anksčiau skaitant el. laiškus, gautus neva iš Nigerijos princo, sukčius iškart išduodavo prastos kokybės vertimai ar gramatinės klaidos, šiandien DI leidžia sukurti sklandžius ir natūraliai skambančius pranešimus bet kuria kalba.

„Apgaulingi laiškai bei žinutės vis labiau primena bendravimą su realiais asmenimis. DI įrankių pagalba sukčiai gali greitai parašyti žinutes įvairiomis kalbomis, ištaisyti gramatines klaidas, net pritaikyti tekstą konkrečiai auditorijai ar kultūriniam kontekstui. Tai ypač svarbu mažesnėms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, nes DI panaikina kalbos barjerą“, – sako D. Drakickas.

Sukčiavimo schemoms išnaudojami ir DI platformose prieinami dideli kalbos modeliai (angl. large language model, LLM), kurių pagalba galima nesunkiai apsimesti kitais asmenimis, taip siekiant išvilioti pinigus ar jautrią informaciją.

Ypač pavojinga tampa DI paremta balso ar veido klonavimo technologija, dar vadinama „deepfake“. Sukčiai gali apsimesti jūsų šeimos nariais, kolegomis ar įmonių vadovais, reikalaudami skubių pinigų pervedimų. Remiantis „Entrust Corporation“ duomenimis, tokio tipo atakos pasaulyje vyksta vidutiniškai kas penkias minutes.

„OpenAI“ vasarį skelbė nustačiusi sukčiavimo schemą, kurioje nusikaltėliai naudojo kelias „ChatGPT“ paskyras taip vadinamam romantiniam sukčiavimui vykdyti. Šios paskyros buvo naudojamos generuoti įtikinamas žinutes, nukreiptas į vyrus Indonezijoje. Manoma, kad taip per mėnesį galėjo būti apgauta šimtai aukų – DI leido palaikyti daugybę pokalbių vienu metu.

Anot D. Drakicko, šiandien jau įmanoma integruoti DI agentus į žinučių platformas, tokias kaip „Telegram“ ar „WhatsApp“, todėl vienas operatorius gali valdyti daugybę pokalbių, o auka net nesupras, jog bendrauja ne su žmogumi.

„Tokie sukčiai dažnai pradeda nuo socialinių tinklų, kur siekia užmegzti pokalbį ir sukurti pasitikėjimą. Jie gali komentuoti socialinių tinklų įrašus, pradėti privačius pokalbius, o paskui pasiūlyti pereiti į kitą, „saugesnę“ susirašinėjimo programėlę, pavyzdžiui, „Telegram“, kurioje darbą perima DI agentai“, – teigia jis.

Tuomet aukoms įprastai pateikiamos įtikinamos istorijos apie „sėkmingas“ investicijas į kriptovaliutas, užsienio valiutą ar auksą su raginimu investuoti, žadant nemenką uždarbį. Galiausiai žmogus įtikinamas pervesti pinigus į tariamą investavimo platformą.

„DI šiuo atveju naudojamas kaip įrankis padidinti greitį ir sukčiavimo mastą. Panašias priemones hibridinėms atakoms išnaudoja ir tokios šalys kaip Rusija“, – priduria D. Drakickas.

DI pagalba sukčių žinutės šiandien gali atrodyti itin patikimai, todėl gyventojams svarbu išlikti budriems ir laikytis pagrindinių kibernetinės saugos principų.

Ekspertai pataria nepasitikėti žinutėmis, kurios ragina skubiai pervesti pinigus ar pateikti savo prisijungimo duomenis. Skubinimas yra viena dažniausių sukčių naudojamų manipuliacijos priemonių.

Taip pat neskubėkite spausti pridėtų nuorodų, o kilus įtarimui, prisijunkite prie savo banko ar kitos paskyros tik tiesiogiai per oficialią programėlę ar svetainę. Niekam neatskleiskite savo prisijungimo duomenų.

Gavę įtartiną el. laišką, patikrinkite siuntėjo adresą, ypač tekstą po „@“ simbolio. Sukčiai kuria el. pašto adresus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo teisingai, tačiau turi smulkių klaidų, pavyzdžiui, vietomis sukeistas raides.

„Ne mažiau svarbus ir vartotojų sąmoningumas. Gyventojai turėtų skirti laiko pasikalbėti apie dažniausiai pasitaikančias sukčiavimo schemas internete su šeimos nariais, ypač vyresnio amžiaus žmonėmis ar vaikais. Venkite dalintis jautria asmenine informacija socialiniuose tinkluose ar nepažįstamose svetainėse, nes sukčiai šiuos duomenis gali panaudoti atakoms“, – sako D. Drakickas.

„Tele2“, kovodama su kibernetinėmis grėsmėmis, savo klientams taip pat siūlo kibernetinio saugumo paslaugą, kuri apsaugo nuo kenkėjiškų svetainių ar nelegalaus turinio. Apsauga veikia tinklo lygmenyje, kol naudojamas „Tele2“ internetas, todėl mobiliajame įrenginyje nereikia įdiegti jokių papildomų programų, rūpintis nustatymais ar atnaujinimais. Vien per šių metų vasarį ši apsauga užblokavo daugiau nei 78,5 mln. kibernetinių grėsmių.