Tyrimas: jauni žmonės jaučiasi neišgirsti – pasigenda atvirumo ir ryšio su tėvais

Tyrimo duomenimis, didžiausia socialinės izoliacijos rizika stebima 18–24 m. ir vidutinio amžiaus (45–54 m.) žmonių grupėse (atitinkamai 39 proc. ir 42 proc.). Jaunesni žmonės su sunkumais dažniau susiduria bendraudami su savo šeima ir artimaisiais, o vidutinio amžiaus gyventojai dažniau nutolsta nuo savo draugų ar pažįstamų, nes šiame gyvenimo etape daugiau dėmesio skiria darbui ir atsakomybėms, sako „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.

„Tyrimas atskleidžia, kad socialinės izoliacijos riziką patiria vienas iš trijų lietuvių, tačiau ši rizika labai padidėja tiems, kurių emocinis atsparumas, arba gebėjimas susidoroti su gyvenimo iššūkiais, yra žemas. Net 83 proc. tokių asmenų patenka į socialinės izoliacijos rizikos grupę. Gyventojai, kurie susiduria su bendravimo trūkumu, dažniau jaučiasi ir emociškai pažeidžiami“, – teigia ekspertė.

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad didesnę socialinės izoliacijos riziką patiria žmonės, kurie jaučia aukštą streso lygį ar rizikingai naudojasi socialiniais tinklais.

„Žmonės, susiduriantys su socialinės izoliacijos rizika, taip pat dažniau turi polinkį į depresiją ar nerimo sutrikimus. Visi šie veiksniai yra tarpusavyje susiję ir rodo, kad socialinė izoliacija dažnai atsiranda ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių kartu veikiančių aplinkybių“, – priduria S. Varnienė.

Į nemokamą emocinę paramą telefonu ir internetu teikiančią „Jaunimo liniją“ per metus iš viso kreipiasi 50 tūkst. žmonių. Net du trečdaliai visų pasikreipimų internetu pernai buvo susiję su santykiais, o 16 proc. – su vienišumu, pastebi tarnybos Klaipėdos padalinio vadovė, psichologė Ieva Plauškutė.

„Jauni žmonės dažnai jaučiasi nesuprasti savo tėvų ar kitų suaugusiųjų dėl amžiaus ir patirties skirtumų. Situacijos, su kuriomis jie susiduria, dažnai skiriasi nuo tų, kurias patyrė tėvai, nes keičiasi socialinė aplinka, technologijos, ekonominė padėtis ir kultūriniai kontekstai. Be to, jaunų žmonių vertybės, požiūris į santykius, draugystes ar gyvenimo tikslus gali skirtis nuo suaugusiųjų įsitikinimų“, – pastebi psichologė.

Jei trūksta nuoširdaus dialogo ir gebėjimo vienam kitą išklausyti, atsiranda atsiribojimas, o kartu ir jausmas būti nesuprastam. Dažniausiai tai susiję su savarankiškumu, emociniais išgyvenimais, santykiais bei gyvenimo pasirinkimais.

„Iš esmės jausmas „esu nesuprastas“ dažnai kyla ne tiek dėl pačių skirtumų, kiek dėl tarpusavio ryšio ir atviros komunikacijos trūkumo. Tėvai galėtų kasdien stengtis nuoširdžiai kalbėtis su savo paaugliais bei domėtis jų gyvenimu ir patirtimis. Svarbu parodyti, kad kartais gali būti sunku visiškai suprasti jų išgyvenimus, tačiau jie visada gali jaustis palaikomi ir saugūs šalia tėvų“, – pažymi I. Plauškutė.

Ji priduria, kad tėvų pripažinimas „man sunku tave suprasti“ ir dalijimasis savo jausmais gali padėti vaikui pamatyti, kad tėvai taip pat yra žmonės su savo jausmais ir patirtimis, o tai gali skatinti nuoširdesnį tarpusavio ryšį bei supratimą.

Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“. 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.