Kas penktame į DI įkeltame faile – jautri informacija: ekspertė įspėja, kuo geriau nesidalinti

Darbuotojai dirbtinio intelekto įrankiams patiki gerokai daugiau informacijos, nei gali atrodyti. 2025 m. atlikta realių užklausų analizė parodė, kad jautrių įmonių duomenų buvo daugiau nei kas penktame į DI įkeltame faile. Tarp jų – programinis kodas, klientų informacija ir vidiniai dokumentai. Todėl net kasdienis prašymas sutrumpinti tekstą, pataisyti laišką ar apibendrinti dokumentą gali tapti duomenų saugumo rizika, jei prieš įkeliant turinį nepašalinama jautri informacija.

Pasak „Tele2“ klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovės Ingos Rudinskaitės, žmonės dažniausiai padaro ne vieną didelę klaidą – riziką dažniau sukuria daugybė iš pirmo žvilgsnio nekaltų sprendimų.

„Žmogus nori tik pataisyti laiško stilių ar sutrumpinti dokumentą, todėl tiesiog nukopijuoja visą tekstą. Kartu į dirbtinio intelekto sistemą patenka vardai, telefono numeriai, adresai, finansiniai duomenys ar kita informacija, kurios pačiai užduočiai atlikti visai nereikia“, – teigia I. Rudinskaitė.

Pavojus slypi įprastuose dokumentuose

Nors kalbant apie duomenų saugumą dažniausiai pirmiausia pagalvojama apie slaptažodžius, banko kortelių ar prisijungimo duomenis, riziką gali kelti ir kur kas įprastesnė informacija – pavyzdžiui, kasdieniai darbo dokumentai.

„Kliento laiškas, sutarties juodraštis ar vidinis dokumentas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip paprastas tekstas. Tačiau juose dažnai yra informacijos apie klientus, partnerius, kainas ar derybų sąlygas, kuri neturėtų būti viešinama“, – aiškina ji.

Pasak I. Rudinskaitės, kiekvienas toks dokumentas atskirai gali atrodyti nereikšmingas, tačiau keli skirtingi informacijos fragmentai gali sudaryti gana išsamų vaizdą apie žmogų ar organizaciją.

„Duomenys veikia kaip dėlionė. Viena ištrauka gali nieko nepasakyti, tačiau sujungus kelias skirtingas detales galima susirinkti gerokai daugiau informacijos, nei iš pradžių atrodo“, – sako ekspertė.

Kokie duomenys turėtų likti už DI pokalbio ribų

Naudojantis viešais dirbtinio intelekto įrankiais rekomenduotina nusistatyti aiškias ribas: jei informacija galėtų būti panaudota žmogaus tapatybei nustatyti, finansams pasiekti ar konfidencialiems santykiams atskleisti, jos pokalbių robotui pateikti nereikėtų.

„Tai asmens kodai, dokumentų numeriai, banko kortelių ir sąskaitų duomenys, slaptažodžiai, sveikatos informacija, taip pat kitų žmonių asmens duomenys ar konfidencialūs darbo dokumentai. Paprasta taisyklė – jeigu dėl šios informacijos nutekėjimo kažkas galėtų patirti finansinę, teisinę ar asmeninę žalą, jos nereikėtų kelti į viešus pokalbių robotus“, – sako I. Rudinskaitė.

Prieš siunčiant informaciją, ji pataria atlikti ir paprastą „viešumo testą“ – įsivertinti, ar toks turinys galėtų būti matomas ne tik jums.

„Paklauskite savęs, ar jaustumėtės ramiai, jeigu ši informacija netikėtai atsidurtų viešai. Jei atsakymas yra „ne“, tuomet ja nereikėtų dalintis ir su dirbtinio intelekto įrankiu“, – teigia ekspertė.

Vieši ir įmonių DI sprendimai skiriasi

Renkantis, kokiu dirbtinio intelekto įrankiu naudotis, svarbu įvertinti ir tai, kokiam tikslui jis skirtas. Vieši pokalbių robotai ir organizacijų viduje naudojami DI sprendimai duomenų saugumo požiūriu nėra tapatūs.

„Verslui skirti dirbtinio intelekto sprendimai paprastai suteikia daugiau kontrolės – aiškiai apibrėžiama, kaip tvarkomi duomenys, kas gali jais naudotis ir ar jie bus naudojami modelių mokymui. Todėl darbinei informacijai reikėtų naudoti tik organizacijos patvirtintus įrankius“, – sako ji.

„Tele2“ taip pat aktyviai investuoja į darbuotojų dirbtinio intelekto kompetencijas ir vidinius sprendimus. Bendrovė yra sukūrusi vidinį dirbtinio intelekto asistentą „Tele2 Genie“, kuris padeda darbuotojams atlikti kasdienes užduotis ir kartu atitinka įmonės taikomus duomenų saugumo reikalavimus.

Nauja skaitmeninės higienos taisyklė

DI įrankiams tampant kasdienio darbo ir asmeninių užduočių dalimi, keičiasi ir pats skaitmeninės higienos supratimas. Saugumas šiandien reiškia ne tik apsaugą nuo išorinių grėsmių, bet ir atsargesnį požiūrį į tai, kokią informaciją patys perduodame technologijoms.

„Anksčiau daugiausia dėmesio skirdavome tam, kaip apsaugoti savo įrenginius nuo virusų ar sukčių. Dabar ne mažiau svarbu tampa pagalvoti, kokią informaciją patys perduodame dirbtiniam intelektui. Dažnai pakanka nuasmeninti dokumentą – vietoj tikrų vardų parašyti „Klientas A“ ar „Įmonė X“, o jautrius duomenis pašalinti. Dirbtinis intelektas ir toliau galės padėti atlikti užduotį, tačiau rizika bus gerokai mažesnė“, – aiškina I. Rudinskaitė.

Svarbiausia taisyklė, anot ekspertės, išlieka paprasta: jei dėl informacijos pateikimo kyla bent menkiausia abejonė, jos geriau nekelti.

„Jeigu bent akimirką suabejojote, ar verta kelti tam tikrą informaciją į dirbtinio intelekto įrankį, greičiausiai atsakymas jau yra aiškus – geriau to nedaryti“, – apibendrina I. Rudinskaitė.