Ar valdote socialinius tinklus, ar jie valdo jus? „Tele2“ duomenys atskleidė neraminančią tendenciją

Kone kas antras 18–24 metų jaunuolis gali būti siejamas su padidėjusia priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika – tai parodė daugiau kaip 8 tūkst. žmonių atliktas „Tele2“ ir Vilniaus universiteto (VU) sukurtas testas. Birželio 30-ąją minimos Tarptautinės socialinių tinklų dienos proga „Tele2“ atkreipia dėmesį, kad socialiniai tinklai šiandien vis dažniau naudojami ne dėl konkretaus poreikio, o siekiant numalšinti nuobodulį ar nemalonias emocijas.

Socialiniai tinklai per keliolika metų tapo viena pagrindinių daugelio kasdienybės erdvių, kurioje bendraujama, dirbama, kuriama, informuojama ar ieškoma įkvėpimo. Tačiau kuo daugiau funkcijų persikelia į tas pačias programėles, tuo sunkiau atskirti, kada jos padeda, o kada ima mus valdyti.

„Socialiniai tinklai savaime nėra problema – tai įrankiai, kuriuos naudojame ryšiui, informacijai ir kūrybai. Tai tampa problema, kai telefoną išsitraukiame vos sustoję eilėje, prieš miegą ar pajutę nerimą“ – sako „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros ekspertė Justina Antropik.

Jaunesni vartotojai dažniau patenka į aukštesnės rizikos skalę

„Tele2“ ir VU sukurtas testas padeda vartotojams įsivertinti, ar socialiniai tinklai netampa pernelyg dominuojančia kasdienybės dalimi. Daugiau kaip 8 tūkst. testą atlikusių žmonių duomenys rodo, kad jaunesnėse amžiaus grupėse priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika išlieka didesnė – 18–24 metų amžiaus grupėje ji siekia 44 proc.

Vis dėlto J. Antropik pažymi, kad tokius skaičius reikėtų vertinti ne kaip priekaištą jaunai kartai, o kaip signalą apie pasikeitusią skaitmeninę kasdienybę. Pasak jos, jauni žmonės gyvena aplinkoje, kurioje socialiniai tinklai nebėra atskira veikla – tai nuolatinė bendravimo, informacijos ir saviraiškos terpė.

„Jaunuoliams šios platformos dažnai yra vieta, kur vyksta pokalbiai, formuojasi santykiai, kuriamas įvaizdis ir sekamos aktualijos. Todėl vien pasakyti „naudokite mažiau“ nepakanka. Kur kas svarbiau padėti atpažinti, kada jos papildo kasdienybę, o kada pradeda išstumti poilsį, dėmesį mokslams ar darbui ir laiką be ekranų“, – teigia ji.

„Tele2“ skaitmeninės rinkodaros ekspertė pažymi, jog riziką didina ne tik praleistas laikas, bet ir naudojimo motyvas. Jeigu programėlės vis dažniau tampa pirmu pasirinkimu pajutus nerimą, nuobodulį ar norą atidėti nemalonią užduotį, tai gali būti ženklas, kad verta peržiūrėti savo skaitmeninius įpročius.

Svarbiausia – ne draudimai, o sąmoningas pasirinkimas

. Antropik teigimu, vien praleidžiamas laikas dar neparodo tikrosios rizikos. Kur kas svarbiau įvertinti, ar žmogus geba laiku padėti telefoną į šalį, ar po naršymo jaučiasi pailsėjęs, o ne dar labiau išsiblaškęs, taip pat ar socialiniai tinklai netrikdo miego, susikaupimo, santykių ir emocinės savijautos.

„Lengviausias būdas tai padaryti – prieš atsidarant programėlę kaskart sau įvardyti tikslą. Ar noriu parašyti žinutę, patikrinti naujieną, įkelti turinį, ar tiesiog užpildyti laisvą laiką? Toks trumpas, bet vertingas klausimas sau leidžia sustabdyti automatinį veiksmą ir pamatyti, ar socialinius tinklus naudojame sąmoningai, ar tiesiog reaguojame į įprotį“, – komentuoja ji.

Pasak specialistės, sveikesnis santykis su socialiniais tinklais nebūtinai reiškia radikalų jų atsisakymą. Dažnai pakanka mažų, bet aiškių ribų – išjungti perteklinius pranešimus, nesinešti telefono į lovą ar sąmoningai palikti laisvų minučių dienoje be išorinių dirgiklių.