Ar DI jus prisimena? Kaip iš tikrųjų veikia pokalbių atmintis

Pasak „Tele2" klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovės Ingos Rudinskaitės, viena dažniausių klaidų – manyti, kad dirbtinis intelektas veikia kaip žmogaus atmintis, kuri viską kaupia ir saugo. 

„Kol vyksta vienas pokalbis, sistema kiekvieną kartą iš naujo peržvelgia visą iki tol parašytą tekstą. Jūs to nematote, bet techniškai ji tarsi vėl perskaito visą pokalbio istoriją prieš atsakydama. Būtent todėl atrodo, kad ji prisimena, jog prieš dešimt minučių minėjote, iš kur esate", – sako I. Rudinskaitė.

Pasak ekspertės, daugeliu atvejų DI ne „atsimena“ vartotoją, o tiesiog remiasi tuo, kas parašyta tame pačiame pokalbyje. Jei pokalbis labai ilgas, jo pradžioje pateikta informacija gali būti pamiršta arba įvertinta nebe taip tiksliai.

„Tai galima palyginti su telefone susikaupusiomis nuotraukomis. Kol jų nedaug, lengva greitai rasti, ko ieškote. Bet kai galerijoje atsiranda tūkstančiai nuotraukų, senesnės pasimeta ir jas rasti tampa sunkiau. Panašiai veikia ir DI pokalbis – kuo jis ilgesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pradžioje aptartos detalės bus pamirštos arba nebebus tiksliai įvertintos“, – aiškina I. Rudinskaitė.

Pradėjus naują pokalbį, ankstesnė informacija paprastai neperkeliama automatiškai, nebent DI įrankyje įjungta speciali atminties funkcija.

Būtent todėl viename pokalbyje DI gali atrodyti nuoseklus ir „pažįstantis“ vartotoją, o kitame – pradėti viską iš naujo.

„Jei atminties funkcija nėra įjungta, naujas pokalbis prasideda nuo tuščio lapo. Tai reiškia, kad sistema nebūtinai prisimins, apie ką kalbėjote prieš tai. Jei norite tęsti darbą, verta į naują pokalbį įkelti trumpą ankstesnio pokalbio santrauką arba svarbiausią informaciją“, – teigia I. Rudinskaitė.

Tai ypač aktualu tiems, kurie DI naudoja darbui – rašymui, idėjoms, analizei ar dokumentų rengimui. Kuo ilgesnis ir painesnis pokalbis, tuo didesnė tikimybė, kad sistema pradės praleisti ankstesnes detales arba jas interpretuos netiksliai.

Kitas svarbus aspektas – privatumas. Ekspertė primena, kad pokalbis su DI nėra tas pats, kas pokalbis tik savo kompiuteryje ar užrašinėje. Dalis įrankių gali saugoti vartotojo pateiktą informaciją, o kai kuriais atvejais ji gali būti naudojama sistemoms tobulinti.

„Žmonės dažnai DI įrankiams rašo taip, lyg tai būtų visiškai privatus pokalbis. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad informacija gali būti perduodama į paslaugos teikėjo serverius. Daugelyje įrankių galima pakeisti privatumo nustatymus ir neleisti, kad pokalbių turinys būtų naudojamas sistemos mokymui. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad duomenys apskritai nebus saugomi – jie kurį laiką gali būti laikomi dėl saugumo, paslaugos veikimo ar teisinių priežasčių“, – sako I. Rudinskaitė.

Privatumo klausimas tampa vis aktualesnis. „Deloitte“ 2025 m. apklausos duomenimis, vartotojų, nerimaujančių dėl duomenų privatumo ir saugumo, dalis per metus išaugo nuo 60 iki 70 proc. Tik apie penktadalis apklaustųjų teigė, kad technologijų bendrovės labai aiškiai paaiškina, kokius duomenis renka ir kaip juos naudoja, o tik 27 proc. išreiškė aukštą arba labai aukštą pasitikėjimą, kad jų duomenys yra saugomi tinkamai.

Todėl ekspertė pataria laikytis paprastos taisyklės – DI įrankiams nerašyti to, ko nenorėtumėte parodyti pašaliniam žmogui. Ypač svarbu nesidalinti asmens kodu, banko duomenimis, slaptažodžiais, sveikatos informacija ar konfidencialiais darbo dokumentais.