Saugus apsipirkimas internete: kaip atpažinti, ar svetainė nėra tik sukčių apgaulė?

Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas aiškina, kad sukčiai internete apgaules vykdo įvairiausiais būdais, vienas populiariausių – „fišingas“, kai bandoma išvilioti vartotojų duomenis naudojant internetinius adresus, panašius į realiai egzistuojančių institucijų domenus. Specialistas ragina atkreipti dėmesį į kelis patikimos svetainės kriterijus, kurie leis vartotojams lengviau pasirūpinti saugumu virtualioje erdvėje.   

Domeno vardas ir amžius. Kai kurios fiktyvios svetainės apgaudinėja vartotojus prisidengdamos žinomu ir patikimu prekių ženklo vardu. Pirmiausia, reikėtų įsitikinti, ar domeno vardas (svetainės adresas) neatrodo įtartinai, ypač jeigu spaudžiate nuorodą, o ne ieškote adreso paieškos sistemoje – skirtis gali vos viena raidė ar skaičius. Svarbu atkreipti dėmesį ir į domeno pabaigą, nes tikrasis gali būti parduotuvė.com, o suklastotoje svetainėje naudojami tokie variantai, kaip parduotuvė.net, parduotuvė.xyz ar parduotuvė.biz. Apie svetainės patikimumą praneša ir https:// prasidedantis adresas bei šalia domeno esanti spynos ikona, kuri reiškia, kad informacija puslapyje yra šifruojama duomenų kodavimo sistemos sertifikatu – SSL (angl. Secure Sockets Layer). Vartotojams verta patikrinti ir domeno amžių – įtarimų gali kelti trumpam laikui registruoti domenai, nes sukčiai į juos daug neinvestuoja. „Scamadviser“ ir kitose tam skirtose svetainėse patalpinus puslapio nuorodą galima pamatyti, kada jis buvo sukurtas ir kuriam laikui yra registruotas.  

Mokėjimo būdai. Verta atkreipti dėmesį į svetainės siūlomus mokėjimo būdus – elektroninėse parduotuvėse turėtų būti naudojamos saugumo sistemos, žymimos „MasterCard SecureCode“ ar „Verified by VISA“ ženklais. Kalbant apie tarptautinius atsiskaitymo būdus, vienas saugiausių – „PayPal“, užtikrinantis vartotojų apsaugą ir suteikiantis galimybę susigrąžinti pinigus, jeigu prekė nepristatoma. Sukčiai mėgsta tokius mokėjimo būdus, kaip „Western Union“, „Moneygram“, „Skrill“ ir „Bitcoin“, kadangi jie dažnai negali būti atsekami ir šiais būdais pravestų pinigų susigrąžinti beveik neįmanoma. Dažnai apsipirkinėjant interneto parduotuvėse rekomenduojama turėti tam atskirą kortelę ir į ją pervesti tik apmokėjimui reikiamą pinigų sumą. Jeigu abejojate dėl svetainės ar mokėjimo būdo saugumo, neatlikite pinigų pervedimų ir neatskleiskite savo asmeninių duomenų. 

Svetainės vaizdas. Fiktyviose interneto parduotuvėse dažnai naudojami žymių prekių ženklų pavadinimai („Adidas“, „Apple“ ar „Chanel“), kartu su žodžiais „nuolaida“, „išpardavimas“ ar net „nemokamai“, kad per paieškos sistemas pritrauktų kuo daugiau lankytojų. Radus tokius užrašus prie prekių, reikėtų atidžiau peržiūrėti svetainės išvaizdą – legaliose svetainėse yra aukštos kokybės nuotraukos ir prekių ženklų logotipai. Internetiniai sukčiai neretai vagia turinį iš įvairių šaltinių, todėl svetainė gali atrodyti neprofesionaliai, su gramatinėmis klaidomis, keistai atrodančiu formatavimu ar mažos raiškos nuotraukomis.

Kontaktai. Internetiniai pardavėjai turi užtikrinti vartotojams galimybę susisiekti – elektroninėje parduotuvėje turėtų būti telefono numeris, el. paštas ar socialinių tinklų nuorodos. Jei suabejojote internetinės parduotuvės saugumu, paskambinkite įmonei arba išsiųskite prašymą suteikti daugiau informacijos el. paštu ar socialiniame tinkle. Profesionali internetinė parduotuvė paprastai atsako per kelias valandas arba ne ilgiau kaip per dvi darbo dienas.

Kainų palyginimas. Sukčių sukurtose svetainėse vartotojus vilioja išskirtinės nuolaidos, siūlančios įsigyti garsių prekių ženklų produktų už neįtikėtinai mažą kainą. Kartais prie prekių aprašymo akcentuojama, kad tai vienetiniai, riboto kiekio produktai, o jiems taikomos 70-80 proc. nuolaidos galioja tik ribotą laiką. Paprasčiausias būdas, kuris padės apsipirkti saugiau – patikrinti tą patį produktą konkuruojančiose svetainėse. Jeigu kainų skirtumas didžiulis, galbūt verta detaliau pasižvalgyti, ar svetainėje nėra kitų apgavystę signalizuojančių ženklų.

Socialinių tinklų nuorodos. Vis dažniau vartotojai apsiperka ne tik elektroninėse svetainėse, bet ir socialiniuose tinkluose. Ten galima rasti detalesnės informacijos ir vartotojų atsiliepimų, kurie didina pasitikėjimą pardavėju. Sukčiai tai žino ir į savo svetaines įterpia žymių socialinių tinklų logotipus, tačiau dažnai paaiškėja, kad ši funkcija net neveikia – šie mygtukai gali vesti į pradinį svetainės puslapį, tuščią profilį arba visai niekur. Svetainėje radus socialinių tinklų nuorodas, reikėtų jas patikrinti, galbūt ten yra klientų įvertinimų ar nusiskundimų, kurie praneš apie galimus pavojus.