„Tele2“ pataria, kuriuos jūsų naršyklės privatumo nustatymus verta pakeisti

Naršymą interneto platybėse palengvina svetainių siūlomi slapukai ir jūsų naršyklės privatumo nustatymai. Tačiau kuo daugiau laiko praleidžiame internete, tuo daugiau informacijos apie save jame paliekame. Dėl to naršyklių kūrėjai daug dėmesio skiria privatumo sprendimams ir leidžia rinktis kuo, kaip ir kiek norite dalintis. Tereikia reguliariai peržiūrėti savo naršymo istoriją, susikaupusius slapukus bei atnaujinti privatumo nustatymus, kad naršytumėte ne tik saugiau, bet ir patogiau. 

Jūsų dėmesiui, Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi naršyklių privatumo nustatymais, kuriuos vertėtų pakeisti.

1. „Google Chrome“. Nors tai yra populiariausia naršyklė pasaulyje, kurią naudoja per du trečdalius interneto vartotojų, automatiniai jos nustatymai toli gražu neužtikrina maksimalaus privatumo. Laimė, „Chrome“ yra labai lanksti – tai viena jos populiarumo priežasčių, tad visai nesudėtingai sustiprinsite saugumo parametrus.

Nukeliaukite į „Chrome Web Store“. Iš čia galima parsisiųsti daugybę įvairių plėtinių, palengvinančių naršymą ir gyvenimą. Didesniam privatumui užtikrinti bus reikalingi keturi iš jų. „Cookie AutoDelete“ padeda atsikratyti jus persekiojančiųjų slapukų. „uBlock Origin“ leidžia užblokuoti nepageidaujamą turinį. „Privacy Badger“ fiksuoja, kai kažkas renka duomenis iš jūsų paskyrų, praneša apie tai ir sustabdo tokį duomenų nutekėjimą. Galų gale, „HTTPS Everywhere“ užkoduoja jūsų gaunamą ir išsiunčiamą informaciją, todėl pasidaro daug sunkiau stebėti jūsų veiklą. Visi šie nemokami plėtiniai leis naršyti gerokai privačiau bei kontroliuoti kas ir kiek mato, ką jūs veikiate internete.

2. „Safari“ – antra populiariausia naršyklė pasaulyje, naudojama maždaug dešimtadalio vartotojų. Savaime suprantama, „Apple“ įrenginių savininkų. „Apple“ pastaraisiais metais labai daug dėmesio skiria saugumui ir privatumui, tad daugybė tokių sprendimų yra integruotų į pačią naršyklę, tereikia žinoti, kurias funkcijas aktyvuoti. 

„Safari 14“ versijoje, pasirodžiusioje kartu su „macOS Big Sur“, atsirado galimybė stebėti, kas ir kokius jūsų duomenis renka. Atsidarykite naršyklę ir spustelėkite „Preferences“> „Privacy“. Pasirodžiusioje lentelėje pamatysite užrašą „Prevent cross-site tracking“. Įsitikinkite, kad jis pažymėtas varnele, o jeigu ne – padarykite tai. 

Tuo pačiu galite ištrinti slapukus, kurių spėjote prikaupti. Tame pačiame lange spustelėkite „Manage Website Data“. Čia pamatysite, kurie puslapiai stebi jūsų veiklą. Slapukus ir seklius galite ištrinti po vieną, spustelėdami prie kiekvieno iš jų esantį mygtuką „Remove“, arba galite viską ištrinti vienu ypu – tam skirtas sąrašo apačioje esantis mygtukas „Remove All“. Beje, slapukus galite tiesiog užblokuoti. Tereikia „Preferences“ > „Privacy lange“ varnele pažymėti punktą „Block all cookies“.

3. „Mozilla Firefox“ kažkada buvo, ko gero, populiariausia naršyklė pasaulyje, ir nors šias pozicijas prarado, ji tebeturi milijonus ištikimų gerbėjų. Šia naršykle kasdien naudojasi apie 8 proc. visų interneto vartotojų. Viena iš priežasčių, kodėl „Mozilla Firefox“ tebeturi tiek simpatizuojančių, yra jos saugumas.

Jau vien baziniai naršyklės nustatymai veikia labai efektyviai, o savo privatumą galite dar labiau sustiprinti. Atsidarykite naršyklės meniu, spustelėkite ant trijų linijų viršutiniame dešiniajame ekrano kampe ir pasirinkite „Preferences“. Atsivėrusiame lange spauskite „Privacy & Security“. Čia galėsite pasirinkti vieną iš trijų saugumo režimų: „Standart“, „Strict“ ir „Custom“. 

Pirmasis – bazinis. Jis blokuoja seklius ir slapukus, jeigu naršote privačiame lange. Antrasis – gerokai griežtesnis. Jis seklius blokuoja visur ir visada. Galiausiai „Custom“ – labiau skirtas norintiems personalizuoti savo privatumo nustatymus – sistema paklaus, ką ir kokiomis sąlygomis norite blokuoti. Kai pasirinksite norimą privatumo režimą, spustelėkite mygtuką „Reload All Tabs“, kad nustatymai pradėtų veikti.

4. „Microsoft Edge“. „Internet Explorer“ per savo ilgą gyvavimo istoriją spėjo tapti tikra internetinio folkloro žvaigžde. O tiksliau – pokštų objektu. Visgi šią naršyklę pakeitusi „Microsoft Edge“ ne tik ištaisė beveik visas savo pirmtakės klaidas, bet ir pamažu pritraukia vis daugiau naujų vartotojų. Ja kasdien naudojasi apie 8 proc. žmonių. Kaip ir „Mozilla Firefox“, „Microsoft Edge“ leidžia jums pasirinkti vieną iš kelių privatumo režimų, geriausiai atitinkančių jūsų poreikius. 

Paspauskite trijų taškelių ikoną, esančią dešiniajame viršutiniame naršyklės kampe, ir pasirinkite „Settings“. Atsivėrusiame meniu spauskite „Privacy and Services“. Jums bus pasiūlyti trys pasirinkimai: „Basic“, „Balanced“ ir „Strict“. „Microsoft Edge“ savaime parenka „Balanced“ režimą, kuris blokuoja seklius iš visų puslapių, kuriuose jūs lankotės retai. Atitinkamai „Basic“ šiuos nustatymus dar labiau sušvelnins, o „Strict“ – sugriežtins. Tik turėkite omenyje, kad, pasirinkus pastarąjį, kai kurių puslapių atvėrimas gali šiek tiek sutrikti.

5. Privačios naršyklės „Brave“ ir TOR. Jeigu tiesiog nenorite kvaršinti galvos dėl nustatymų, verta pagalvoti apie alternatyvą, kurios pavadinimas yra „Brave“. Tai „Chrome“ pagrindu sukurta greita ir patikima naršyklė, todėl čia galėsite persikelti visą „Chrome“ naršymo istoriją. „Brave“ savaime blokuoja visas reklamas, seklius, slapukus ir pan., o „iOS“ vartotojams netgi suteikia prieigą prie savo VPN paslaugos. Automatinius nustatymus taip pat visada galima pakoreguoti, atlaisvinant arba sustiprinant apribojimus.

Naršyklės meniu spustelėkite „Preferences“. Atsivėrusiame nustatymų lange „Settings“ pasirinkite „Shields“ ir pamatysite visus dabar veikiančius privatumo nustatymus. Spustelėkite „Advanced“ ir galėsite juos dar labiau detalizuoti. Jeigu norite dar daugiau kontrolės, pasirinkite „Additional Settings“ > „Privacy and Security“. Šiame puslapyje rasite papildomų nustatymų. 

Ieškantiems dar daugiau privatumo ir net anonimiškumo, verta išbandyti TOR. Tai naršyklė, veikianti maršruto parinktuvo principu. Siunčiami duomenys tarsi svogūnas – suskirstomi į daugybę sluoksnių ir iš pradžių keliauja į tūkstančių programoje dalyvaujančių savanorių kompiuterius, o tik tada į serverį, kurį norima pasiekti. Kitaip tariant, TOR veikia kaip nemokamas „Proxy“ tinklas ir sukuria ypatingai aukštą anonimiškumo lygį – atsekti kompiuterio, kuris naudojasi tokia naršykle, IP adresą yra praktiškai neįmanoma.