Su gimtadieniu, „Netflix“: 6 įdomybės apie šią filmų platformų lyderę

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato 6 faktus ir istorijos įdomybes apie vaizdo turinio platformą, turinčią net 209 mln. prenumeratorių.

 

#1 Įprotis vėluoti, bauda ir sporto klubas – štai, kaip viskas prasidėjo

Bendrovė „Netflix“ buvo įkurta 1997-aisiais (beje, tai reiškia, kad ji yra metais vyresnė nei „Google“) ir pagrindinė jos veikla buvo DVD filmų, kurių diskus klientai gaudavo paštu, nuoma. Tokia paslauga tuo metu buvo revoliucinga – žmonėms nebereikėjo keliauti į fizinius nuomos punktus, filmus išsirinkti ir užsisakyti jie galėjo tiesiog internetu. Ne mažiau svarbu ir tai, kad „Netflix“ savo klientams pasiūlė visiškai kitokį atsiskaitymo būdą – iš anksto sumokėję nario mokestį, jie galėjo užsisakyti bet kokį filmų kiekį ir juos žiūrėti neribotą laiką.

Pasakojama, kad tokia idėja „Netflix“ įkūrėjui Reedui Hastingsui kilo po to, kai jis pats nuolat vėluodavo grąžinti filmus į įprastus nuomos punktus, dėl to pykdavosi su žmona, o kartą, už per ilgai negrąžintą filmą „Apollo 13“ net turėjo sumokėti 40 JAV dolerių baudą. Išankstinio atsiskaitymo modelį, be baudų už vėlavimą, jis nusikopijavo nuo savo sporto klubo. Jame iš anksto susimokėjus nario mokestį, buvo galima sportuoti bet kuriuo metu ir bet kokiu dažnumu.

 

#2 Serialas, atsiųstas popieriniame voke? Tai vis dar vyksta 

Nors galimybę prenumeratoriams filmus ir serialus internetu transliuoti tiesiai į savo įrenginius „Netflix“ pasiūlė dar 2007 metais, kompanija iki šiol teikia ir DVD diskų pristatymo paštu paslaugas. Bendrovė skaičiuoja, jog JAV klientų tarpe dar yra apie 2 milijonus žmonių, kurie turinį nuomojasi senamadišku būdu. Nors tokių abonentų skaičius santykinai su kitais yra labai nedidelis ir nuolat mažėja, „Netflix“ teigia, kad kol kas neketina nutraukti DVD siuntimo paštu paslaugos.

Beje, kalbant apie DVD siuntimą paštu, įdomu tai, kad nuo savo veiklos pradžios „Netflix“ tam vis dar naudoja stačiakampio formos, o ne diskams pakuoti įprastus kvadratinius vokus. Toks pasirinkimas, buvo gerai apgalvotas – kiekvieną kvadratinį voką JAV pašto tarnyba „USPS“ apmokestina papildomu 20 centų mokesčiu.

 

#3 Galėjo tapti dabar merdėjančiu „Blockbuster“

Praėjus 3 metams nuo veiklos pradžios, minėtas R. Hastingsas bandė parduoti „Netflix“ DVD nuomos paslaugas tradiciniu būdu teikiančiai įmonei „Blockbuster“. Ji tada valdė net 9 tūkst. parduotuvių tinklą visame pasaulyje. Tuometiniam „Blockbuster“ vadovui Johnui Antioco buvo pasiūlyta partnerystė – R. Hastingsas už 50 mln. JAV dolerių buvo pasiruošęs parduoti „Netflix“ prekių ženklą, o DVD nuomos paštu paslaugą norėjo teikti „Blockbuster“ vardu.

Vis tik J. Antioco atsisakė šio pasiūlymo, nes 2000-aisiais paštu siunčiamų DVD nuomos verslas jam atrodė per daug nišinis. Tačiau vos po keturių metų, „Netflix“ paslaugoms vis populiarėjant,  „Blockbuster“ pranešė apie bankrotą ir uždarė visas įmonės valdomas parduotuves. Nuo tada po truputį duris užverti ėmė ir tie „Blockbuster“ nuomos punktai, kurie veikė frančizės principu, kol beliko vienintelis Bendo mieste, Oregano valstijoje. Apie šio verslo baigtį ir likusį vienintelį nuomos punktą šiais metais net buvo sukurtas serialas „The Last Blockbuster“ (liet. paskutinysis Blockbuster). O tai padarė ne kas kitas, bet „Netflix“. 

 

#4 Net 33 mln. „Netflix“ versijų 

Buvimas internete bendrovei „Netflix“ suteikia išskirtinę konkurencinę persvarą prieš tradicines televizijas – jei pastarosios tik stebi atskirų laidų, serialų ir filmų reitingus, internetinė platforma gali pasiekti daugiau duomenų. Ne tik apie jų vartotojų amžių, lytį, pajamas, bet ir atskleidžiančius jų įpročius.  Pavyzdžiui, kokio turinio ieško, kaip pasirinkimai keičiasi skirtingu savaitės ar paros laiku, kurioje vietoje filmus bei serialus sustabdo, atsuka atgal, pagreitina ar visai nutraukia žiūrėti. Tokiu būdu  kompanija „Netflix“, tiksliau jos algoritmas, gali nuspėti kiekvieno prenumeratoriaus skonį.

„Netflix“ komunikacijos direktorius Joris Evers yra sakęs, jog skirtingiems skoniams iš viso yra sukurta net 33 mln. skirtingų šios platformos versijų. Tokiu būdu, vartotojams nereikia patiems gaišti laiko ieškant būtent jų dėmesio vertų filmų ar serialų, o nauji – tikėtina, juos nuvils rečiau. 2016-aisiais „Netflix“ išanalizavo, kiek laiko vartotojams prireikia filmui ar serialui išsirinkti – jų duomenimis, tam vidutiniškai skiriama nuo minutės iki pusantros. Per šį laiką yra susipažįstama su maždaug 10-20 skirtingų pavadinimų laidomis ir jų aprašymais.

 

#5 Pirmasis „Netflix“ filmas – 11 minučių vaizdų kratinys 

Aktoriaus sakomas Julijaus Cezario monologas, bėgantis fontano vanduo, gėlynai ir „Moonwalk“ (liet. mėnulio eisena) šokis? Visa tai ir daugiau tarpusavyje nesusijusių vaizdų galima išvysti pirmajame „Netflix“ internetinėje platformoje patalpintame filme. 

Tiesa, šis 11 minučių trukmės filmas nebuvo skirtas žiūrovams, jis platformoje buvo patalpintas kaip bandomasis įrašas. „Netflix“ darbuotojas taip tikrino kadrų dažnumą ir garso sinchronizaciją su vaizdu. Tiesa, šį scenų kratinį vis dar galima išvysti – tereikia „Netflix“ paeiškos laukelyje suvesti „Example Show“ (liet. bandomoji laida).

 

#6 Pinigai už TV žiūrėjimą? Ne svajonė, bet realybė 

Jei norite gauti atlyginimą už televizoriaus žiūrėjimą, „Netflix“ gali jums pasiūlyti svajonių darbą. Bendrovė samdo žmones, kurių atsakomybė yra peržiūrėti filmus bei laidas ir priskirti jiems kategorijų žymas. Būtent jie surūšiuoja turinį pagal režisierius ir aktorius, taip pat sudarinėja kiekvieno epizodo aprašymą.

Šį darbą atlieka maždaug 30 žmonių komanda. Kiekvienas jų vien turinio peržiūrėjimui skiria vidutiniškai 20 valandų per savaitę. Tiesa, šį darbą dirbti gali ne bet kas – „Netflix“ į šias pozicijas samdo tik darbuotojus, turinčius bent 5 metus patirties kino ar televizijos industrijoje.