Taupome elektrą kartu: koks jums svarbaus įrenginio parametras dabar tapo esminis?

Ekrano raiška. Kuo televizoriaus ekranas turi daugiau pikselių, tuo ryškesnį vaizdą ir smulkesnes detales matysite, todėl didesnė raiška beveik visada reiškia geresnę žiūrėjimo patirtį. Daugelį metų 1920x1080 raiška, dar vadinama „Full HD“, buvo standartas. Tačiau televizorių gamintojai sparčiai pereina prie „Ultra HD“ (dar vadinamos „4K“) raiškos televizorių. Šiuose modeliuose yra keturis kartus daugiau pikselių nei dabartiniuose „HDTV“ ekranuose. Didžiausias „4K“ televizorių privalumas yra tas, kad maži objektai ekrane yra detalesni, įskaitant ir ryškesnį tekstą.  

Vaizdo atnaujinimo dažnis. Ekrano atsinaujinimo dažnis, išreikštas hercais (Hz), nusako, kiek kartų per sekundę ekrane atnaujinamas vaizdas. Standartinis atnaujinimo dažnis yra 60 kartų per sekundę, arba 60 Hz. Tačiau scenose su greitai judančiais objektais 60 Hz atnaujinimo dažnis gali lemti, kad vaizdas atrodys neryškus arba drebantis, ypač „LCD HDTV“ televizoriuose. Norėdami sukurti tvirtesnį vaizdą, gamintojai padvigubino atnaujinimo dažnį iki 120 Hz (o kai kuriais atvejais – iki 240 Hz). Tam tikri nauji modeliai pasižymi didelio kadrų dažnio („HFR“) palaikymu. „HFR“ technologija ypač pravers žiūrint tiesiogiai transliuojamas sporto varžybas ar įspūdingų efektų filmus.  

Tinkamos jungtys. Dauguma televizorių turi tris „HDMI“ įvestis, optinę garso išvestį ir integruotą interneto ryšį. Nerekomenduojama pirkti televizoriaus, kuriame nėra bent vienos „HDMI“ įvesties ir „ARC“ (garso grįžtamojo kanalo) jungties. Pastaroji leidžia lengvai prijungti šiuolaikines garso kolonėles ir imtuvus. Be to, reikėtų apskaičiuoti, kiek žaidimų konsolių, „Blu-Ray“ grotuvų ir kitų įrenginių planuojate prijungti prie televizoriaus – įsigykite modelį su tiek ar net daugiau „HDMI“ jungčių.