Laisvė darbe tinka ne visiems? Paaiškino, kada ji virsta chaosu

Darbuotojų savarankiškumas, pasak P. Masiulio, nėra tiesiog „laisvas veikimas be taisyklių“. Priešingai – tam reikalingas aiškus tikslas, atsakomybės ribos ir abipusis pasitikėjimas.

„Tokiu atveju darbuotojas dažniau pats ieško geresnių būdų veikti, greičiau reaguoja į situacijas ir prisiima atsakomybę už rezultatą. Pavyzdžiui, jei darbuotojas pastebi problemą klientų aptarnavime ar vidiniame procese ir žino, kad gali siūlyti pokyčius, organizacija į juos reaguoja gerokai greičiau. Tuo metu aplinkoje, kur kiekvienas žingsnis turi būti suderintas ar patvirtintas kelių vadovų, žmonės ilgainiui nustoja rodyti iniciatyvą.“, – pažymi P. Masiulis. 

Pasak jo, viena didžiausių klaidų – manyti, kad gerus rezultatus galima užtikrinti vien procesais ir griežta kontrole.

„Perdėta kontrolė dažnai sukuria trumpalaikį saugumo jausmą vadovui, tačiau ilgainiui organizacijai kainuoja labai brangiai – darbuotojai nustoja priimti sprendimus patys. Tuomet net ir smulkūs klausimai keliauja per kelis žmones, lėtėja procesai, o komanda tampa mažiau lanksti. Kai žmogus turi daugiau pasitikėjimo ir aiškias atsakomybės ribas, sprendimai priimami greičiau, o pati organizacija tampa gerokai judresnė“, – atkreipia dėmesį „Tele2“ generalinis direktorius. 

Vis dėlto P. Masiulis atkreipia dėmesį, kad vien suteikti laisvės nepakanka. Jei organizacijoje trūksta aiškumo, grįžtamojo ryšio ar bendrų susitarimų, savarankiškumas gali virsti chaosu.

„Kartais organizacijos sako darbuotojams: „veikite laisvai“, tačiau tuo pačiu neįvardija, kas iš tiesų yra svarbu, kaip matuojamas rezultatas ar kas priima galutinį sprendimą. Tokiose situacijose žmonės pradeda blaškytis – vieni persistengia bandydami viską kontroliuoti patys, kiti bijo priimti sprendimus, nes nežino, ar tikrai turi tam teisę“, – aiškina P. Masiulis. 

Pasak jo, sveika darbo kultūra remiasi ne nuolatine kontrole, o aiškiu susitarimu, kokios atsakomybės priklauso kiekvienam komandos nariui.

„Darbuotojams svarbu žinoti, kad jie turi erdvės veikti, bet tuo pačiu suprasti, kur yra prioritetai ir kada reikia įtraukti komandą ar vadovą. Geriausiai veikia tos organizacijos, kuriose žmonės nebijo patys nuspręsti, tačiau kartu jaučia, kad nėra palikti vieni su visomis problemomis“, – sako P. Masiulis.

Todėl kalbant apie laisvę darbe vis dažniau akcentuojama ne tik darbuotojų savijauta ar motyvacija, bet ir jų augimas. Organizacijose, kuriose žmonėms suteikiama daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės, darbuotojai greičiau mokosi, drąsiau veikia ir natūraliai ugdo naujus įgūdžius.

„Didžiausias augimas dažniausiai vyksta ne tada, kai žmogus jaučiasi visiškai komfortiškai, o tada, kai gauna užduotis, kurios iš pradžių atrodo šiek tiek per sudėtingos. Tokiu atveju žmogus pradeda ieškoti naujų būdų, daugiau mokosi, konsultuojasi su kolegomis ir ilgainiui atranda daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Jei nuolat darome tik tai, ką jau mokame, labai lengva įstrigti rutinoje“, – teigia „Tele2“ P. Masiulis. 

Jis priduria, kad būtent todėl šiuolaikinėse organizacijose vis svarbiau tampa ne tik užtikrinti procesų kontrolę, bet ir kurti aplinką, kurioje darbuotojai nebijotų eksperimentuoti, siūlyti idėjas ar prisiimti daugiau atsakomybės.

„Žmonės nori jausti, kad jų idėjos yra girdimos, o jų indėlis turi realią įtaką rezultatui. Kai darbuotojas mato, kad gali prisidėti prie sprendimų ir kurti pokytį, keičiasi jo santykis su darbu – atsiranda daugiau vidinės motyvacijos, įsitraukimo ir pasitenkinimo tuo, ką daro“, – pabrėžia P. Masiulis.