Emocinio atsparumo
dienos

Prisidėkite prie mažiau betikslio naršymo, daugiau tikro ryšio – su artimaisiais, aplinka ir savimi.

Kaip šiandien jaučiatės?

TELE2 kartu su Vilniaus Universitetu atliko tyrimą, kuriame paaiškėjo – didelė dalis Lietuvos gyventojų pasižymi silpnu emociniu atsparumu. Vienas iš svarbiausių faktorių yra priklausomybė nuo socialinių medijų, kuri Lietuvoje yra dvigubai dažnesnė nei kitose ES šalyse.

Kaip šiandien jaučiatės?

Mėlynasis pirmadienis – niūriausia metų diena.

TELE2 kartu su Vilniaus Universitetu atliko tyrimą, kuriame paaiškėjo – didelė dalis Lietuvos gyventojų pasižymi silpnu emociniu atsparumu. Tai stipriausiai lemia priklausomybė nuo socialinių medijų, kuri Lietuvoje yra dvigubai dažnesnė nei kitose ES šalyse.

TELE2 šį sausį kviečia sąmoningiau naudotis soc. tinklais ir pasirūpinti savo emocine sveikata, ypač sausio 20 d., „Blue Monday“, garsėjančią kaip liūdniausia metų diena.

42 % lietuvių pasižymi žemu ar
vidutiniu emociniu atsparumu.*

* Remiamės Vilniaus universiteto (VU) parengtu, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu Lietuvoje atliktu tyrimu. Plačiau čia.

Programėlės, tinklalapiai ir tinklalaidės

Emocinei sveikatai

ŽMOGAUS PSICHOLOGIJOS INSTITUTAS

Mokymai.zmogausinstitutas.lt – seminarai, kursai ir daug mokymosi medžiagos tiems, kurie nori augti kaip asmenybės ir siekia stiprinti ryšį su savimi bei kitais. 

RAMU

Lietuvių kurta programėlė, skirta valdyti panikos atakas bei nerimą.

CALM

Žinomiausia ir plačiausiai naudojama atidos (angl. mindfulness) programėlė pasaulyje. Joje rasite viską nuo patarimų susikaupimui iki lietaus garsų miegui.

MYBE

Melodijos ir pasakos vaikams. Tai tarsi meditacinė praktika prieš miegą, leidžianti vaikams nusiraminti ir geriau susikaupti.

PAUZĖ

www.pauze.lt – čia rasite patarimų, kaip taisyklingai medituoti ir valdyti savo mintis. 

PIKU

Lietuvoje sukurta meditacijų programėlė, pritaikyta 3-12 metų vaikams. 

DIALOGAS

Tinklalaidė, kurioje įvairias kasdienybės temas aptaria ir įžvalgomis dalinasi du psichologai Gediminas Tumėnas ir Vitalijus Gafurovas. Ji patiks kiekvienam, norinčiam geriau suprasti save ir kitus.

HEADSPACE

Populiarus įrankis meditacijai ir susikaupimui. Joje taip pat gausu raminančių muzikos įrašų ar istorijų, kurios padės atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos.

INSIGHT TIMER

Meditacijos programėlė. Ji siūlo daugiau nei 220 tūkst. įrašų, kurie padės medituoti kartu su gidu. Taip pat joje kiekvienas galės rasti bendraminčių bendruomenę sau.

MOODFIT

Įrankis, su kuriuo patogiai ir lengvai galėsite sekti savo emocinę būseną ir rūpintis psichine sveikata.

WOEBOT

Programėlė leidžia susirašinėti su dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotu, kuris siūlo palaikymą ir atsakymus, primenančius psichologo konsultaciją. 

YOUPER

Saugus ir specialistų rekomenduojamas DI įrankis, kuris padeda spręsti depresijos ir nerimo sutrikimus.

Produktyvumui didinti

TODOIST

viena iš populiariausių užduočių valdymo programėlių, kuri leidžia lengvai kurti darbų sąrašus, žymėtis jų atlikimo terminus ir stebėti savo pažangą. Programėlė padės sklandžiau organizuoti savo kasdienę veiklą ir sutelkti dėmesį į svarbiausius darbus.

ANA NEWS

Programėlė už jus perskaitys svarbiausias naujienas ir dukart per dieną pateiks dešimties išskirtinių žinių santrauką. Jokio „doomscrollinimo“ – tik jums aktualios naujienos. 

CHATGPT, GEMINI

Laisvai prieinami dirbtinio intelekto įrankiai  kurie padės sukurti  tobulus el. laiškus, sugalvoti pagrindinius punktus pristatymui, ištaisys jūsų klaidas tekstuose ir patars, kaip originaliai pasveikinti kolegą su gimtadieniu.

TRELLO

Projektų valdymo įrankis, leidžiantis kurti užduočių sąrašus, sekti jų progresą ir organizuoti komandos darbą. Šis sprendimas tinka ne tik individualiam darbui, bet ir palengvina bendradarbiavimą, kai į projektą įsitraukia daug žmonių.

Patarimai

Dainius Jakučionis

Psichoterapeutas

Ugdyti psichologinį atsparumą galima praktikuojant atjautą sau, taip silpninant neigiamas mintis.

Jos tik mintys, kartais nieko bendro su realybe neturinčios. O švarioje ir savipalaikančioje galvoje visuomet atsiras daugiau atsparumo išorės veiksmams nei saviplakoje.

Milda Pivoriūtė

Sociologė, Vilniaus Universiteto dėstytoja

Psichologinį atsparumą gali skatinti socialiniai ryšiai (nemaišyti su socialiniais tinklais) ir bendruomenės parama.

Kuo tikrai verta užsiimti, tai prasmingais santykiais ir kolektyvine veikla, skatinančia solidarumą ir pasitikėjimą vienas kitu. Taip augs ne tik psichologinis, bet ir socialinis atsparumas, kurie yra labai susiję.

Jurgita Jurkutė

Praktikų atlikėja, neuroedukatorė

Likite šioje akimirkoje ir iškvėpuokite sunkius dalykus - jūsų protas stipresnis, nei kartais galvojate.

Nėra tikslo nerimauti dėl ateities, kaip ir jokios prasmės įsikibti į praeitį, juk prasmingiausia sutelkite dėmesį į tai, ką dabar galime pakeisti. Ir atsikratykim būtinybės būti tobulu - gyvenimas yra visoks. Ir būtent visoks jis yra gražus.

Almantas Dulkys

logOFF konferencijos įkūrėjas

Emocinis atsparumas, kaip raumuo, kurio rezultatus patiriame tik nuolatos jį treniruojant.

Kaip ir kiekvieną svarbų gyvenimo pokytį, taip ir šį, geriausia pradėti nuo mažyčių žingsnelių - vos trys minutės dėmesingumo meditacijos triskart per savaitę. O gal savaitgalis be socialinių tinklų? Atraskite tai, kas laikui bėgant gali tapti maloniu įpročiu, kurio lauktumėt kaip rytinio kavos puodelio. Tuomet jau ne jūs rūpinsitės emociniu atsparumu, o jis rūpinsis jumis.

Asta Buitkutė

TELE2 viešųjų ryšių vadovė

Dirbtinio intelekto algoritmai skatina priklausomybę nuo soc. tinklų, nuolat rodant turinį, kuris atitinka vartotojo pomėgius.

Tai sukuria užburtą ratą, kai kiekvienas patiktukas ar komentaras suteikia trumpalaikį pasitenkinimą ir verčia žmogų soc. tinkle prisijungus likti ilgiau. Ilgainiui tai sumažina dėmesio išlaikymą ir sekina emociškai.

Inga Truskauskaitė

VU docentė dr.

Svarbiausia kurti sveiką santykį su savimi ir atidžiai savimi rūpintis.

Jei atsitraukęs nuo telefono jaučiatės gerai, vadinasi, sau nekenkiate. Jei po naudojimosi socialiniais tinklais pasijuntate išsekę ar nelaimingi, greičiausiai atėjo laikas pergalvoti įpročius ir scrollinti mažiau.

Justina Antropik

TELE2 skaitmeninio turinio vadovė

Kuo nuobodesnis telefonas, tuo geriau.

Rekomenduoju išjungti iššokančius pranešimus (angl. notifications) ir ištrinti nereikalingas programėles, kurios vagia per daug jūsų laiko ir jėgų. Verta nustatyti ribas, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose, ir naudoti laiko stebėjimo programas. Tai padės išmaniuoju naudotis sąmoningiau.

Paulius Rakštikas

asocijuotas OVC Consulting konsultantas,
psichologas ir atidos (angl. mindfulness) mokytojas

Medituoti galime vedami skirtingų motyvų - kas ieškodami gyvenimo prasmės, kas iš smalsumo pažinti procesą ar save jame.

Atidos praktikos padeda siekiant aiškesnio proto, produktyvumo ar siekio priimti bei pamilti save, kitus ir pasaulį. Visa tai, kaip pasekmė, lemia ir didesnį mūsų emocinį atsparumą.

Daugiau apie emocinį atsparumą

Kas penktas lietuvis patiria nemigą: ar tai susiję su naršymu soc. tinkluose?

Jau seniai praėjo jūsų miego metas, tačiau vis dar naršote socialiniuose tinkluose, peržiūrėdami vieną įrašą po kito. Galbūt net nesidomite tuo, ką matote, tačiau noras „atsigriebti“ už prabėgusią dieną tampa svarbesnis už poilsį. O užmerkus akis darosi sunku nugrimzti į miegą. Kartu su Vilniaus universitetu (VU), „Tele2“ užsakymu Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad nemigą patiria kas penktas Lietuvos gyventojas.

Daug užduočių vienu metu išsunkia? Kaltas gali būti „multitaskinimas“.

Darbo rinkoje dažnai ieškomi tie, kurie geba greitai peršokti nuo vieno projekto prie kito, yra energingi ir, svarbiausia, nori ir gali „multitaskinti“. Psichologas Paulius Rakštikas atkreipia dėmesį, kad gebėjimas atlikti daug darbų vienu metu iš dalies įmanomas, bet turi savo kainą. „Multitaskinimas“ – tai paviršutiniškumas.

„Nors vienu metu iš tikrųjų galima atlikti kelis daug jėgų nereikalaujančius darbus vienu metu, per tai kenčia kokybė. Tuomet nelieka galimybės iki galo įsigilinti į veiklą, praleidžiamos svarbios detalės, daugiau dalykų pamirštama. Be to, beveik nelieka jėgų panaudoti kūrybiškumo, nes dėmesys nuolat blaškomas.“

Kodėl perfekcionizmas gali būti jūsų didžiausias priešas darbe? 

Tobulybės siekis, nors dažnai siejamas su karjeros sėkme, gali turėti atvirkštinį efektą. Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad noras viską atlikti nepriekaištingai ir būti tobulam – papildomas sau keliamas stresas, ypač, jei tai daroma nuolat. „Laikas šiandien visiems dirbantiesiems yra vertybė, o perfekcionizmas jį valgo ir eikvoja didele apimtimi. Perdėtas tobulumo siekis skatina užduočių atidėliojimą. Taip žmogus tarsi apsaugo save nuo nusivylimų – jau geriau nedaryti nieko nei atlikti su kokiomis nors klaidomis. Tokios mintys gali kelti  nepasitenkinimą pačiu savimi, darbais ir veikla. Dėl perfekcionizmo kaltės motyvaciją ir energiją palaipsniui keičia pasyvumas bei įtampa“, – aiškina P. Rakštikas.

Anot psichologo, perfekcionizmas gali būti mąstymo klaidos forma, kuri veda prie perteklinių pastangų, nesukuriant esminių pokyčių. Kai nepasiekiami reikalavimai sau tampa jūsų nuolatiniu bruožu, tai gali padidinti perdegimo riziką. Norėdami pasiekti daugiau ir būti produktyvūs, žmonės nereikėtų užstrigti tobulumo paieškose, kurios, užuot vedusios į priekį, gali tapti jūsų pačių kliūtimi.

Kodėl perfekcionizmas gali būti jūsų didžiausias priešas darbe? 

Tobulybės siekis, nors dažnai siejamas su karjeros sėkme, gali turėti atvirkštinį efektą. Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad noras viską atlikti nepriekaištingai ir būti tobulam – papildomas sau keliamas stresas, ypač, jei tai daroma nuolat. „Laikas šiandien visiems dirbantiesiems yra vertybė, o perfekcionizmas jį valgo ir eikvoja didele apimtimi. Perdėtas tobulumo siekis skatina užduočių atidėliojimą. Taip žmogus tarsi apsaugo save nuo nusivylimų – jau geriau nedaryti nieko nei atlikti su kokiomis nors klaidomis. Tokios mintys gali kelti  nepasitenkinimą pačiu savimi, darbais ir veikla. Dėl perfekcionizmo kaltės motyvaciją ir energiją palaipsniui keičia pasyvumas bei įtampa“, – aiškina P. Rakštikas.

Anot psichologo, perfekcionizmas gali būti mąstymo klaidos forma, kuri veda prie perteklinių pastangų, nesukuriant esminių pokyčių. Kai nepasiekiami reikalavimai sau tampa jūsų nuolatiniu bruožu, tai gali padidinti perdegimo riziką. Norėdami pasiekti daugiau ir būti produktyvūs, žmonės nereikėtų užstrigti tobulumo paieškose, kurios, užuot vedusios į priekį, gali tapti jūsų pačių kliūtimi.

Norite daugiau patarimų apie emocinį atsparumą?

Sveiki sugrįžę!

Sveiki sugrįžę!

TELE2 savitarna

Eiti į mano TELE2

Prisijungti į e-parduotuvę

Jūsų krepšelis tuščias

Prisijungti prie dienos be socialinių tinklų.

Palikite savo kontaktus ir mes 20 d. jums atsiųsime priminimą.

Sutikimas dėl pasiūlymo pateikimo *

Palyginimas
Palyginti