Kalbos kitimas yra natūralus nuolatinis procesas – ji keičiasi kartu su ja kalbančių žmonių poreikiais ir naujais technologiniais išradimais. Vasario 21-ąją minėsime Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, tad kas pastaraisiais dešimtmečiais turėjo daugiausia įtakos kalbos virsmui?

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi priežastimis, kurios turi įtakos kalbos evoliucijai.

1. Internete gimstantys naujažodžiai

Ne tik lietuvių, bet ir visas pasaulio kalbas neišvengiamai keičia bendravimas internetu bei nauji technologiniai išradimai, kuriems, žinoma, reikia naujų pavadinimų. Kai kurie jų neretai yra pasiskolinti anglicizmai su pridėtomis lietuviškomis galūnėmis, kiti – naujažodžiai arba naujai sukurti oficialūs lietuviški atitikmenys.

Pavyzdžiui, žodis „trolinimas“, (angl. „trolling“), kilęs iš žodžio „trolis“ – norvegų mitologinės būtybės. Ji apibūdinama kaip bjaurus, agresyvus, ožkomis mintantis padaras. Skaitmeninėje eroje žodis „trolis“ įgavo kitą reikšmę – tai žmonės, internete tyčia skelbiantys komentarus, kurie kiršina kitus interneto vartotojus. 

Mūsų mėgstamas jaustukų terminas „emoji“atsirado kartu sumažomis piktogramomis, naudojamomis emocijoms išreikšti skaitmeniniame pasaulyje.

Besidomintiems lietuvių kalba arba ieškantiems naujo žodžio savo įmonei ar gaminiui pavadinti, rekomenduojame pasižvalgyti po naujazodziai.lki.lt – lietuvių kalbos naujažodžių duomenų bazę. Puslapio kūrėjai ją įvardina kaip nebaigtinį ir nuolat besikeičiantį naujažodžių archyvą, prie kurio tobulinimo gali prisidėti visi norintys, siųsdami pastabas ar žodžių pasiūlymus.

Šioje svetainėje rasite tokių skaitmeninės eros naujažodžių kaip „gūglinti“ (ieškoti informacijos interneto paieškos įrankiu „Google“), „jutuberis“ (vaizdo įrašus platformoje „Youtube“ kuriantis žmogus), „portaliena“ (prastai parengti naujienų portalų tekstai) bei kitus populiarius šnekamosios kalbos žodžius ir jų vartosenos ypatybes.

2. Angliškų skolinių populiarumas

Statista.com duomenimis, 2020-aisiais metais daugiausia internete vartojama kalba – anglų. Ja bendrauja daugiau nei 25 proc. interneto vartotojų, tad jos įtaka kitoms kalboms taip pat jaučiama. Kitaip tariant, anglų kalba yra universali kalba internete, nors tokio oficialaus statuso ji neturi.

Paprastai į mūsų kalbą atėję anglicizmai apsistoja ilgesniam laikui. Jų vartosena yra patogesnė, nes yra vienodai suprantama, o visuotinai priimti lietuviški jų atitikmenys dar nebūna sukurti. 

Internetinėje lietuvių kalboje dažnai galime išgirsti ir pamatyti sulietuvintų anglicizmų, pavyzdžiui: „web‘as“, „password‘as“, „like‘as“, „live‘as“, „mem‘as“, „follower‘is“ ir kita.

Tačiau anglų kalbos įtaką jaučia beveik visos tautos. Dėl tokio reiškinio netgi atsirado atskiros neoficialios kalbų atmainos, tokios kaip „hinglish“, kuri yra hindi ir anglų kalbos darinys, arba „konglish“, kuri yra sudaryta iš korėjiečių ir anglų kalbų žodžių.

3. Glaustesnis turinys ir trumpiniai

Kartu su socialinių tinklu atėjimu, pradėjo keistis ir rašymo įpročiai. Pagrindinė to priežastis – ribotas žinutės simbolių skaičius arba mažas laukelis tekstui. 

Pavyzdžiui, „Twitter“ socialiniame tinkle iki 2017 m. viename įraše galėjo būti ne daugiau kaip 140 simbolių. Nors simbolių skaičius vėliau padvigubėjo, tradicija rašyti trumpai ir glaustai, niekur nedingo.

Vaizdingus lietuviškus emocijų aprašymus, būdvardžius pakeitė ikonėlės ir specialūs simboliai, kuriems įterpti užtenka vos vieno paspaudimo. Taip pat išpopuliarėjo patogūs lietuviški trumpiniai, kai praleidžiamos balsės – „dbr“ (dabar), „nžn“ (nežinau), „kdl“ (kodėl) ir kiti.

Trumposiose žinutėse sėkmingai prigijo ir angliški akronimai – žodžių sutrumpinimai. Vieni populiariausių trumpinių: ASAP („As Soon As Possible“ – kuo greičiau/skubiai), FYI („For Your Information“ – žiniai), FB („Facebook“), OK („Okay“ – gerai), LOL („Laugh Out Loud“ – juokas), SRSLY („Seriously“ – rimtai), IDK („I Don‘t Know“ – nežinau), IMHO („In My Humble Opinion“ – mano nuomone), BRB („Be Right Back“ – tuoj grįšiu), AFK („Away From Keyboard“ – atsitraukiau nuo klaviatūros/kompiuterio).

Taip pat pastebėta, kad greitosiose žinutėse vengiame skyrybos ženklų ir jų vietoje renkamės naują teksto eilutę ar naują žinutę mintims atskirti. Nors išmaniuosiuose įrenginiuose integruoti kalbos redaktoriai gali pasiūlyti taisyklingus žodžius ar pažymėti klaidas, dar mažai jų gali susitvarkyti su skyrybos klaidų identifikavimu.

4. Vizualesnė rašytinė kalba 

Spartėjant skaitmenizacijai ir virtualiam bendravimui, rašytinė kalba tampa vis vaizdingesnė. Ją bendravimo programėlėse galime papildyti ne tik savo nuotraukomis ar vaizdo įrašais, bet ir specialiais jaustukais. Rašytinius ištiktukus ir jaustukus kasdieniuose susirašinėjimuose pakeitė grafiniai jaustukai, vadinamieji „emoji“, bei animuoti „gif“ paveikslėliai. 

Oficialiame „Unicode Standart“ sąraše skaičiuojama virš 3,5 tūkst. „emoji“. 2021–ųjų metų jaustukų sąraše paskelbta 217 naujų „emoji“ ikonų. Tarp naujausių – iškvepiantis veidelis, veidas su spiralinėmis akimis, baltu tvarsčiu apjuosta raudona širdis, taip pat raudona liepsnojanti širdis, veidas tarp debesų, moteris su barzda ir nauji jaustukai poroms. 

Nors tokie jaustukai pagyvina rašytinę kalbą, mat jie veiksmingai pakeičia rankų gestus ar mimikas, kuriuos atliekame kalbėdami gyvai, kartais kyla skirtingų jų interpretacijų. 

Gana dažnai šie jaustukai neturi visuotinai priimtos reikšmės. Viename tyrime 1100 žmonių buvo paklausta, ką reiškia :p simbolis. Beveik 66 proc. atsakė, kad tai reiškia flirtuojantį ar mielą elgesį, o tuo tarpu 8 proc. atsakiusiųjų manė, kad tai reiškia pasipiktinimą. 

Tuo tarpu giphy.com kaip ir kasmet paskelbė populiariausius 2020-ųjų metų animuotus paveikslėlius, kuriuos galite peržiūrėti nuorodoje: https://giphy.medium.com/giphys-most-viewed-gifs-of-2020-f198557f0080